Mažoji nakties muzika
Mažoji nakties muzika (vok. Eine kleine Nachtmusik, Serenada Nr. 13 G-dur, K525) – austrų klasikinės muzikos kompozitoriaus V. A. Mocarto (1756−1791) serenada, parašyta 1787 metais. Tai vienas iš žinomiausių V. A. Mocarto kūrinių, visų pirma dėl įsimintinos I dalies temos.
V. A. Mocartas tryliktąją serenadą užbaigė 1787 m. rugpjūčio 10 d. Vienoje, bet ji buvo publikuota tik 1827 m., vėlai po kompozitoriaus mirties. Serenada skirta dviejų smuikų, alto, violončelės ir papildomo kontraboso atlikimui, tačiau šiuo metu paprastai atliekama aranžuotė styginių orkestrui. V. A. Mocarto gyvenimo metu serenados būdavo atliekamos rūmuose ir viešuosiuse parkuose publikos pasilinksminimų tikslais. Dažnai skirtos pagarbinti asmenį ar pažymėti įvykiui. Nieko nežinoma apie „Serenados Nr. 13“ sukūrimo aplinkybes, taip pat nežinoma, kada ji pirmą kartą atlikta. Pavadinimas „Mažoji nakties muzika“ kilęs iš V. A. Mocarto prierašo Eine kleine Nachtmusik savo asmeniniame kataloge. 1799 m. jos rankraštį Mocarto kūrybos tyrinėtojui J. A. Andrė pardavė kompozitoriaus našlė Konstanca.
Serenados dalys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą] |
|
„Serenada Nr. 13“ sudaryta iš keturių dalių:
- Allegro. Nuotaikinga, sonatos formos dalis.
- Romanze: Andante. Ramios muzikos dalis.
- Menuetto: Allegretto. Lengvas menuetas.
- Rondo: Allegro. Greitas rondo.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Betsy Schwarm, Encyclopaedia Britannica, 2013 m.
- Delphi Masterworks of Wolfgang Amadeus Mozart (Illustrated), 2017 m.