Lulavas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lulavai

Lulavas (hebr.לולב‏‎) – finiko palmės lapas su dar prigludusiais lapeliais. Jis yra vienas iš keturių arba’ah minim (hebr.ארבעה מינים‏‎ 'keturios rūšys'), kurie naudojami žydų šventėje Sukote, rytinėse pamaldose. Kitos rūšys yra hadasas (Hadass; mirta), aravahas (Aravah, gluosnis) ir etrogas (Etrog; citrina).

Leopold Pilichowski (1869–1933) paveikslas „Lulavo apžiūra“

Reikalavimai lulavui[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lulavai kaip ir daug kitų reikmenų judaizme turi atitikti tam tikrus reikalavimus, kad galėtų būti naudojami Sukote.

Idealus lulavas yra finiko lapas, kurio lapeliai yra prigludę prie išilginės ašies.[1] Lulavas turi būti tiesus, visi jo lapeliai turi būti susiglaudę, jo viršūnė neturi būti nulaužta ar užlenkta. Viršūninis vidurinis lapas, vadinamas tiyomet (hebr.תיומת‏‎ 'dvigubas') idealiu atveju turi būti neįskilęs. Tačiau lulavas laikomas tinkamu, jei šio lapo įskilimas ne ilgesnis kaip delno plotis (iki 10 cm).[2]


Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Shulchan Aruch Orach Chaim 645:1, Rema, based on the Ran in the 3rd chapter of Bavli Sukkah
  2. Shulchan Aruch, Orach Chayim 645:3