Lozanos metropolitenas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lausanne Metro
Informacija
VietaLozana
Transporto tipaslengvasis metro
Linijų skaičius2
Stotelių skaičius28
Eksploatacija
Pradėta eksploatuoti1991
OperatoriusTransports publics de la région Lausannoise
Techninė informacija
Sistemos ilgis13,7 km
Vikiteka Vikiteka: Lozanos metropolitenas

Lozanos metropolitenas – viena iš miesto viešojo susisiekimo transporto rūšių ir vienintelis metropolitenas Šveicarijoje. Metropoliteno sistemą sudaro dvi linijos (M1 ir M2), planuojama trečia linija. Metropoliteną eksploatuojančiai įmonei (Transports publics de la région Lausannoise) taip pat pavaldžios ir kitos miesto transporto rūšys (troleibusai, autobusai), kurios sudaro vieningą, sujungtą sistemą.

Linijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

M1[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmoji linija atidaryta 1991 m. kovo 24 d. Iš pradžių ji vadinosi „Pietrytinis Lozanos tramvajus“ (pranc. Tramway du Sud-Ouest lausannois, TSOL), bet vėliau buvo pervadinta į metro. Vis dėlto pati linija iki šiol išliko panaši į tramvajaus liniją – daugelyje vietų įrengtos uždaromos geležinkelio tipo pervažos (su šlagbaumais), o tai neatitinka metro reikalavimų. Tačiau, kai kuriuose informacijos šaltiniuose, Lozanos metropolitenas įvardijamas metro sistema.

M1 linijos ilgis siekia 7,8 km. Ji jungia miesto centrą su Renen (Renens) miesteliu. Požeminę dalį sudaro atkarpa su trimis stotimis, kita dalis įrengta ant estakadų, o didžiausia linijos dalis paklota ant žemės paviršiaus ir atskirta nuo gatvės transporto. Vidutinis linijos įveikimo laikas – 19 min. Maršrutai sudaryti kas 10–15 min. kasdien, tik sekmadieniais kas 20 min. Linija M1 važinėja dviejų sąstatų traukiniai.

M1 linijos maršrutas

M2[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Antroji linija atidaryta 2008 m. spalio 27 d. Didžiausia linijos dalis, apie 70-90 %, yra požeminė. Šia linija važinėja traukiniai guminiais ratais, kadangi esant dideliems nuolydžiams eksploatacija metaliniais ratais negalima.

Linijos ilgis siekia 5,9 km, joje išdėstyta 14 stočių. Stotis „Flon“ laikoma svarbiausiu transporto mazgu: ji yra abiejų linijų persėdimo stotis dar jungianti ir geležinkelio stotį LEB.

Linijos aukščių skirtumas siekia 338 metrus, o nuokalnės vietomis – 12 %, trasoje vidutiniškai – 5 %. Keleivių srautas – 75615 keleivių per dieną (2013 m. duomenimis). Važiavimas pilnai automatizuota linija trunka apie 18 minučių. Stotyse saugumo sumetimais įrengtos permatomos sienos su automatinėmis durimis, visas valdymas vyksta centrinėje dispečerinėje.

Naujojoje M2 linijoje važinėja 15 dviejų vagonų traukinių.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]