Peržiūrėti šaltinį Livonijos ordinas

{{Šaltiniai}}

{{Kiti|Lo|}}
{{Infolentelė buvusi valstybė
|_noautocat = yes
|vietinis pavadinimas =  {{la|Domus Theutonicorum in Livonia}} 
|ilgas pavadinimas = Vokiečių ordino Livonijos kraštas
|paprastas_pav  =  
|žemynas    = Europa
|kilm = 
|regionas       = Pabaltijys
|šalis          =  
|statusas       = [[Vokiečių ordino valstybė|Vokiečių ordino]] dalis (1237-1435)<br />[[Livonijos konfederacija|Livonijos konfederacijos]] dalis (1435-1561)
|imperija       = 
|statuso_tekstas       = 
|era            =  
|valdymo_forma    = [[bažnytinė valstybė]]
|parlamentas = 
|year_start   = 1237
|year_end     = 1561
|event_start  = Įkūrimas
|event_end    = Panaikinimas
|p1           = Kalavijuočių ordinas
|vėliava_p1      = LivonianShield.svg
|s1           = Švedijos Estija
|vėliava_s1      =  Flag of Sweden (1562–1650).svg
|s2           = Infliantai
|vėliava_s2      =  Chorągiew królewska króla Zygmunta III Wazy.svg
|s3           = Kuršo hercogystė
|vėliava_s3      =  Flag of Courland (state).svg
|image_coat   =  Landmaršalo antspaudas.jpg
|symbol_type  =  Maršalo antspaudas
|herbas       =  Maršalo antspaudas
|image_flag   = Baltic coat of arms.svg
|vėliavos_tipas    =   Vėliava
|vėliava         = Vėliava
|image_map    = Medieval Livonia 1260.svg
|image_map_caption      = Ordino žemės (melsva) 1260 m.
|nacionalinis_devizas   =  
|valstybinis_himnas  =  
|sostinė          =[[Cėsys|Vendenas]], [[Viljandis|Felinis]]
|sostinė_tremtyje   = 
|valstybinės_kalbos =  Vidurinioji vokiečių žemaičių kalba
|valiuta        = 
|valdovo_titulas = Krašto magistras
|valdymo_metai1  =  1237–1238
|valdovas1       = Hermann Balk
|valdymo_metai2  = 1559–1561
|valdovas2       = Godert Kettler
|stat_area1   = 
|stat_pop1    =
|stat_year1   = 
|religija = 
}}
'''Vokiečių ordino Livonijos kraštas''' (''LO'', {{lot|Domus Theutonicorum in Livonia}}, {{vok|Meistertum Livland}}) – Vokiečių ordino šaka, 1237–1561 m. gyvavusi [[Livonija|Livonijoje]], bei to paties pavadinimo valstybė, viena iš 5, sudariusių Livonijos regioną. Įkurta [[1237]] m. kaip [[Vokiečių ordinas|Vokiečių ordino]] šaka dabartinės [[Latvija|Latvijos]] ir [[Estija|Estijos]] žemėse, [[Kalavijuočių ordinas|Kalavijuočių ordinui]] pralaimėjus [[Saulės mūšis|Saulės mūšį]] ([[1236]] m.) ir nebesugebant toliau veikti savarankiškai, susijungė su [[Kryžiuočių ordinas|Kryžiuočių ordinu]]. Iš pradžių buvo glaudžiai susijęs su savo centru [[Prūsija|Prūsijoje]], tačiau nusilpus Vokiečių ordinui, nuo XV a. vidurio iki pat išformavimo ([[1561]] m.) tvarkėsi savarankiškai. Ordino rašto kalba buvo  vidurinioji vokiečių žemaičių kalba <ref>https://www.digitale-sammlungen.de/de/view/bsb10691390?q=%28Liv-,+est-+und+kurl%C3%A4ndisches+Urkundenbuch%29&page=14,15</ref>

== Valdymas ==
Vokiečių ordino Livonijos žemei vadovavo [[krašto magistras]], renkamas iki gyvos galvos ir tvirtinamas [[Vokiečių ordino didysis magistras|Vokiečių ordino didžiojo magistro]]. Rezidavo [[Ryga|Rygoje]] ir [[Cėsys]]e. Magistro pavaduotojas buvo krašto maršalas (landmaršalas), atsakingas už Ordino kariuomenę. Krašto maršalo rezidencija buvo [[Sigulda|Siguldoje]]. Pilnateisiai Ordino nariai (kariai ir dvasininkai) vadinosi broliais. Jų skaičius svyravo nuo 400–500 (XIV-[[XVI amžius|XVI]] a.) iki 120–150 (XVI a. vidurys). Nepilnateisiais nariais buvo amatininkai ir tarnai. Ordino kariuomenę sudarė nariai su ginklanešiais (knechtais) ir vasalais. XV a. pradžioje kariuomenės dydis siekė 4000 žmonių.

Ordinui priklausė apie 60 % [[Livonija|Livonijos]] žemių (likusi dalis priklausė Rygos arkivyskupui ir vyskupams). Ordino valdos buvo suskirstytos į mažesnes sritis, kurias valdė komtūrai, o komtūrijų pilis valdė fogtai. Iki XVI a. [[Livonija|Livonijoje]] buvo 30-40 komtūrijų ir fogtijų, XVI a. viduryje – 120–150. Dukart per metus Cėsyse komtūrai ir fogtai turėjo atsiskaityti kapituloje, kurią sudarė magistras ir šeši svarbiausiųjų pilių komtūrai.

== Ordino politika ==

=== Vidaus politika ===
Vidaus politikoje Ordinas siekė centralizuoti valdžią, t. y. paversti vasalais arkivyskupą ir jam pavaldžius pareigūnus, taip pat perimti bažnyčiai pavaldžių žemių administravimą. Tokia vidinė trintis Livonijoje išliko iki pat jos žlugimo (1561 m.) ([[Lietuva]] šiuose konfliktuose paprastai palaikydavo arkivyskupo pusę.) Reformacijos sąjūdis (nuo 1517 m.) irgi padalijo šias dvi jėgas: Livonijos bažnyčia pasirinko [[Liuteronybė|Liuterio reformas]], tuo tarpu Ordinas liko [[katalikybė|katalikiškas]].

=== Užsienio politika ===
Užsienio politikoje Vokiečių ordino Livonijos šaka tęsė savo pirmtako Kalavijuočių ordino pastangas įsigalėti visame regione, t. y. baigti užkariauti [[Kuršas|Kuršą]] ir [[Žiemgala|Žiemgalą]], veržtis toliau į Lietuvą ir Rusią ([[Rusija]]). Pralaimėjimas rusams [[Ledo mūšis|Ledo mūšyje]] ([[1242]] m.) atšaldė Ordino norą tęsti atkaklią ekspansiją rytų kryptimi, todėl visas dėmesys buvo sutelktas į Lietuvą, ypač į [[Žemaitija|Žemaitiją]], trukdžiusią geografiškai suvienyti Vokiečių ordino valdas Prūsijoje ir Livonijoje. 1252 m. Vokiečių ordino livoniškoji šaka užėmė [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdą]], kurią [[1328]] m., nepajėgdama jos išlaikyti, perleido prūsiškajai [[Vokiečių ordinas|Vokiečių ordino]] šakai.
[[Vaizdas:Veliava.jpg|thumb|left|250px|Livonijos krašto vėliava.]]

Norėdamas teisiškai užvaldyti Lietuvą, Livonijos magistras rėmė [[Mindaugas|Mindaugo]] oponentų [[Tautvilas|Tautvilo]] ir [[Vykintas|Vykinto]] siekį krikštytis. Siekdamas įveikti varžovus, krikštijosi pats Mindaugas ([[1251]] m.). Tačiau dėl Mindaugo karūnavimosi ([[1253]] m.) Lietuva netapo nei Livonijos provincija, nei vasalė.

Karinė Ordino livoniškosios šakos politika Lietuvoje irgi nebuvo sėkminga. XIII a. jo pralaimėti [[Skuodo mūšis|Skuodo]] ([[1259]] m.), [[Durbės mūšis|Durbės]] ([[1260]] m.), [[Karusės mūšis|Karusės]] ([[1270]] m.), [[Aizkrauklės mūšis|Aizkrauklės]] ([[1279]] m.), [[Jersikos mūšis|Jersikos]] ([[1281]] m.), [[Turaidos mūšis|Turaidos]] ([[1298]] m.) mūšiai neleido Ordinui tikėtis įsigalėti net pietinėse kuršių, žiemgalių ir sėlių žemėse, nekalbant jau apie pačią etninę Lietuvą ar Žemaitiją. Kita vertus, XIII a. antrojoje pusėje Ordinui pavyko nustumti sieną su [[Žemaitija]] gerokai į pietus, ypač ties [[Telšiai]]s ir pajūriu, o [[Žiemgala|Žiemgaloje]] nusistumta net iki [[Pasvalys|Pasvalio]] (siena, artima dabartinei, tapo tik Vytauto laikais). Dėl XIII a. gale prasidėjusios trinties su Rygos arkivyskupu Ordinas užsiėmė vidaus problemomis ir Lietuvos nepuolė iki pat [[Gediminas|Gedimino]] valdymo antrosios pusės (iki [[1331]] m.) Be to, daug lėmė ir [[Gediminas|Gedimino]] (1316–1341 m.) diplomatinė taiki politika su Livonija. Intensyviausi žygiai į Lietuvą buvo rengiami XIV a. 6-8-ajame dešimtmečiuose, kai Vokiečių ordino Livonijos šaka puldinėjo Lietuvą kasmet, niokodama tas jos sritis, kurių nepasiekdavo Vokiečių ordino Prūsijos šaka, t. y. dabartinę Vidurio ir Rytų Lietuvą. Per 1345–1377 m. laikotarpį Vokiečių ordinas iš Livonijos surengė apie 30 žygių į Lietuvą, dalį jų sinchronizuodami su Vokiečių ordino Prūsijos žeme, kad išskaidytų lietuvių pajėgas. Lietuva kariniu požiūriu irgi nebuvo pasyvi Livonijos atžvilgiu – į ten žygius surengė Gediminas ([[1329]] m.), Algirdas ([[1345]], [[1369]] m.), Kęstutis ([[1375]], [[1376]], [[1377]] m.), Švitrigaila ([[1373]] m.), Andrius Algirdaitis ([[1375]] m.). (Lietuvai rūpėjo ir [[Ryga]], ir [[Daugpilis]], nes turint juos, buvo galima turėti ir svarbiausią šiaurinį prekybos kelią – Dauguvos upę.) Po [[Žalgirio mūšis|Žalgirio]] ([[1410]] m.) ir ypač po [[Pabaisko mūšis|Pabaisko mūšio]] ([[1435]] m.), kuriame Vokiečių ordino Livonijos kraštas kovėsi [[Švitrigaila|Švitrigailos]] pusėje, Ordinas Lietuvai grėsmės ne tik nebekėlė, bet ir tapo vienu iš Lietuvos sąjungininku kovoje prieš Rusiją.

== Ordino žlugimas ==

[[1561]] m., vykstant [[Livonijos-Rusijos karas|Livonijos-Rusijos karui]], didžioji Livonijos dalis (išskyrus Šiaurės Estiją) pasidavė [[LDK]]. Iš jos pietinių žemių (į pietus nuo [[Dauguva|Dauguvos]]) buvo sukurta [[Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė]] (1561–1795 m.), kurios pirmuoju kunigaikščiu LDK vasalo teisėmis tapo liuteronų tikėjimą priėmęs paskutinis Livonijos magistras [[Gotardas Ketleris]]. Likusios ordino teritorijos sujungtos su [[Rygos arkivyskupija (Livonija)|Rygos arkivyskupijos]] ir [[Dorpato vyskupija|Dorpato vyskupijos]] žemėmis, suformuojant [[Livonijos kunigaikštystė|Livonijos kunigaikštystę]]. Šiaurinės ordino teritorijos atiteko [[Švedijos imperija]]i, kuri čia įkūrė [[Švedijos Estija|Estijos kunigaikštystę]].

{{SavStr}}
{{Commons|Category:Livonian Brothers of the Sword|no=T}}

[[Kategorija:Livonijos ordinas| ]]