Litunga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Litunga Levanika I

Litunga (Mbumu wa Litunga 'žemės šeimininkas') – valdovo titulas, naudojamas lozi etninės grupės Alujanos karalystėje, dabartinėje vakarų Zambijoje. Litungos valdė nuo XVII–XVIII a. iki dabar, su nedidele pertrauka XIX a. viduryje.

Tradicijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ankstyviausi lozi protėvių luyi (ar luyana) monarchai buvo moterys, kurios, anot legendų, atvedė gentį į Barotselendą ir čia apsistojo. Valdant Mbuyu wa Mwambwa tauta išsirinko vyriškos lyties vadą Mboo Mwanasilandu, kurį ėmė tituluoti litunga. Šiam priskiriamas įvairių tradicijų išradimas, pvz., sezoninis kilnojimasis tarp dviejų sostinių kuomboka. Vėliau valdė dar 11 valdovų, kuriems dažniausiai priskiriamos gerosios savybės.

Po valdovo Mulambva teisingo valdymo, 1830 m. šalyje prasidėjo suirutė ir trumpalaikių litungų laikai. Alujaną nusiaubė kololo gentys, kurių vadai, tituluojami morena, viešpatavo iki 1864 m. Vėliau dinastiją atkūrė Sipopa. Po jo iki mūsų dienų valdė 10 litungų.

Litungai valdo padedami genties susirinkimo kuta ir ministrų, tituluojamų induna. Greta pagrindinės litungų linijos, egzistuoja Litunga la Mboela linija – karališkosios giminės princesės, valdančios pietinę Alujanos krašto dalį iš Nalolo miestelio.

Litungų sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ankstyvieji litunga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Numeris Vardas Valdymo metai Pastabos
1. Mboo Mwanasilandu
2. Inyambo Vyresnysis Mboo brolis
3. Yeta I Pastarojo dėdė
4. Ngalama Mboo brolio Ingalamos sūnus. Nukariavo dvi gretimas karalystes pietuose ir rytuose, galutinai konsoliduodamas litungų valdžią
5. Yeta II Malute Ngalamos sūnus, kurį pavaldiniai nuskandino
6. Ngombala Ngalamos sūnus ir užkariautojas
7. Mwanawina
8. Mwananyanda Liwale iki 1812
9. Mulambwa Santulu 1812–1830
10. Silumelume 1830
11. Mubukwanu 1830–1838
12. Imasiku 1838 Nuvertė Kololo dinastija, kurios valdovai tituluojami morena

Vėlyvieji litunga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Numeris Vardas Valdymo metai Pastabos
1. Sipopa Lutangu 1864–1876
2. Mwanawina II 1876–1878
3. Lewanika I 1878–1884 ir 1885–1916
4. Akufuna 1884–1885
5. Yeta III 1916–1945 1924 m. Alujana tampa Britų protektoratu kaip Šiaurės Rodezijos dalis
6. Imwiko Lewanika 1946–1948
7. Mwanawina III 1948–1968
8. Godwin Mbikusita Lewanika II 1968–1977
9. Ilute Yeta IV 1977–2000
10. Lubosi II Imwiko nuo 2000

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]