Lisiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Lisi
Gyventojų skaičius 230 tūkst.
Populiacija šalyse Flag of Chad.svg Čadas
Kalba (-os) naba
Religijos islamas
Giminingos etninės grupės bagirmiai

Lisiai (Lisi) – etninė grupė, gyvenanti centriniame Čade, daugiausia Batos regione. Kalba naba kalba, kuri priklauso Centrinio Sudano kalbų grupei. Lingvistiškai giminingi bagirmiams.

Etninės subgrupės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lisiai yra dalinami į tris etnines subgrupes:

  • Bilalai (Bulala, Bilala), apie 136 000;
  • Kukai (Kuka), apie 76 000;
  • Medogai (Medogo), apie 19 000.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Manoma, kad į dabartines teritorijas naba kalba kalbančios gentys atsikėlė Centrinio Sudano genčių migracijos metu. XIV a. į šias teritorijas iš Kanemo migravo dalis kanūrių, žinomų, kaip bulalai. Jie atsinešė valstybingumo idėją, tačiau perėmė vietinių gyventojų kalbą.

Įsitvirtinę Fitrio ežero apylinkėse, jie rengė siaubiamuosius žygius į Kanemą, ir jų invazijos buvo vienas pagrindinių faktorių, sunaikinusių šią valstybę. Tarp 1376 ir 1400 bulalai nužudė net penkis Kanemo valdovus, dėl ko galiausiai Kanemo monarchija buvo priversta palikti savo tradicines teritorijas ir įsikurti į vakarus nuo Čado ežero, įkurdami Bornu. Lisiai, vadovaujami bulalų, įkūrė savo valstybę prie Fitrio ežero, su centru Jao miestelyje, žinomą kaip Jao sultonatas.

XVI a. Bornu susigrąžino prarastas Kanemo žemes Garni Kiyala mūšyje ir privertė Jao sultonato žmones atsitraukti. Nepaisant to, lisiai ir toliau kontroliavo teritorijas prie Fitrio ežero ir vykdė klestinčią prekybą su Egiptu. XIX a. pabaigoje Jao sultonatas atiteko Prancūzijos Ekvatorine Afrikai.

Dabar lisiai yra žemdirbiai, auginantys sorgą, soras, medvilnę, manijoką. Augina gyvulius. Gyvena nedideliais kaimais, kurių kiekvienam vadovauja kaimo seniūnas.