Lietuvos nacionalinis atlasas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Lietuvos nacionalinį atlasąatlasas, kurį sudaro 3 tomai, išleisti 2015–2018 m. laikotarpiu.

Nacionalinis atlasas pasižymi ne tik išskirtine svarba ar išsamumu, bet ir neįprastu dydžiu, tai 48 cm ilgio ir 54 cm pločio knyga, sverianti apie 4 kilogramus.

I tomas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Visuomenei pristatytas 2015 metais, jį sudaro dvi dalys: „Lietuva pasaulyje ir Europoje“ bei „Gamta ir kraštovaizdis“. Toliau leidinys grupuojamas į teminius skyrius, kurių nuoseklaus išdėstymo pagalba atskleidžiamas kartografuojamų reiškinių gilumas (kartografijos ir geoinformatikos). Viso I atlaso tomą sudaro net 224 autoriniai žemėlapiai, kurie papildomi tekstine ir grafine informacija.

II tomas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Trečioji dalis „Istorija“ išleista 2017 m. Šis atlasas susideda iš keturių skyrių: „Lietuvos didžioji kunigaikštystė (iki 1795 m.)“, „Lietuva XIX amžiuje“, „Nepriklausoma Lietuva (1918–1940 m.)“ ir „Nacių ir sovietinės okupacijos laikmetis (1940–1990 m.). II tome pateikiami 176 žemėlapiai, kurių didžioji dalis parengti būtent šiam leidiniui remiantis istoriniais šaltiniais bei pritaikant naujausias kartografavimo technologijas. Taip pat žemėlapius papildo senosios fotografijos, istoriniai tekstai apie laikotarpį ir temą. Kartografiniame kūrinyje pirmą kartą taip išsamiai atskleidžiama šalies istorinė raida.[reikalingas šaltinis]

III tomas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

išleistas 2018 m. Jį sudaro šeši skyriai: „Teritorinis administracinis suskirstymas“, „Gyventojai“, „Socialinė būklė ir raida“, „Žemės ir miškų ūkis“, „Gamtinių išteklių gavyba ir pramonė“, „Transportas ir ryšiai“. Atlasas atskleidžia XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje vykstančius politinius, socialinius, kultūrinius, ekonominius ir istorinius pokyčius bei tendencijas. Nacionalinės žemės tarnybos direktorius Laimonas Čiakas, nacionalinio atlaso III tomą vadina „Simboliniu Lietuvos valstybės pasu“.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]