Lietuvos muzikos ir teatro akademijos biblioteka

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

LMTA biblioteka – tai Lietuvos muzikos ir teatro akademijos padalinys, kaupiantis specializuotą muzikos, teatro, kino ir kitų meno šakų išteklių fondą.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1945 m. Vilniuje įkurta Vilniaus konservatorijos biblioteka. Jos pavadinimas keitėsi kartu su šios aukštosios mokyklos pavadinimu. Pradinį fondą sudarė Vilniaus muzikos mokyklos (6000 egz.), Maskvos (10 000 egz.) ir Kauno (32 000 egz.) konservatorijų bibliotekų dokumentai. 19751991 m. biblioteka turėjo filialus Lietuvos konservatorijos Klaipėdos Teatro meno, Kultūros ir Pedagogikos fakultetuose, 1993 m. šių filialų dokumentų fondai ir turtas perduoti Klaipėdos universitetui. Nuo 1989 m. turėjo savo filialą Kauno fakultete, kuris 2011 m. buvo integruotas į Vytauto Didžiojo universitetą (VDU). 1995 m. biblioteka tapo Tarptautinės muzikos bibliotekų archyvų ir dokumentų centrų asociacijos (International Association of Music Libraries Archive and Documentation Centres) nare. 2001 m. kartu su Lietuvos universitetų bibliotekomis įsigyta bibliotekų informacijos sistema ALEPH-500 (Izraelis, ExLibris). Jos dėka visi bibliotekos procesai ( komplektavimas, katalogavimas, vartotojų aptarnavimas, informacijos paieška, statistika) automatizuoti. Bibliotekos elektroniniame kataloge atsispindi bibliotekos įsigyti ir saugomi/prieinami dokumentai. Nuo 2002 m. biblioteka dalyvauja LMBA (Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacija) veikloje. 2017 m. biblioteka įstojo į LABA (Lietuvos aukštųjų mokyklų bibliotekų direktorių asociacija). Nuo 2018 m. LMTA magistrantūros baigiamųjų darbų, daktaro disertacijų ir jų santraukų elektroninių dokumentų (ETD) informacijos sistemoje kaupiami ir saugomi  magistrantūros darbų, daktaro disertacijų ir jų santraukų aprašai, užtikrinama jų paieška, o sklaida – pagal autorių licencinėse sutartyse nurodytas prieigos sąlygas. 2018 m. bibliotekoje idiegta RFDI technologijų sistema, kuri užtikrina leidinių saugumo kontrolę. Bibliotekinės, informacinės, techninės paslaugos teikiamos 4 bibliotekos padaliniuose su įrengtomis 36 darbo vietomis, iš jų 25 - kompiuterizuotomis. Lankytojų patogumui veikia dokumentų kopijavimo ir spausdinimo savitarnos sistema MyQ, belaidis kompiuterių tinklas, nuotolinės prieigos prie LMTA prenumeruojamų duomenų bazių paslauga per Ezproxy, skaitytojų informavimo elektroniniu paštu paslauga. 2018 m. prie LMTA bibliotekos prijungta Klaipėdos universiteto Menų fakulteto biblioteka.

2018 m. patvirtintas "LMTA miestelio" projektas, kuriame numatytos ir naujos bibliotekos patalpos. Naujai bibliotekai keliami siekiai, reikalavimai ir tikslai t. y. sukurti naują šiuolaikinę daugiafunkcionalę akademinę biblioteką – muzikos, meno sričių informacijos centrą, teikiantį tradicines ir virtualias paslaugas.

Fondai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bibliotekos informacijos išteklių fondas kaupiamas pagal akademijos studijų ir mokslo kryptis, atsižvelgiant į akademinės bendruomenės poreikius, tyrėjų, dėstytojų, doktorantų pageidavimus ir katedrų rekomendacijas, studijų programų kaitą. Biblioteka specializuojasi menotyros ir meno darbų išteklių kaupime. Vystymo kryptys: specializuotų menotyros ir meno išteklių kaupimas, tyrėjų ir studentų darbų kaupimas ir talpinimas į duomenų bazę eLABa, turimų išteklių skaitmeninimas. Iš viso bibliotekos fonde sukaupta daugiau nei 233 tūkst. tradicinių dokumentų iš kurių apie 118 tūkst. sudaro natų fondas, apie 31 tūkst. garso ir vaizdo fondas (2018 m.). Kasmet fondas papildomas apie 3000 tūkst. dokumentų.  LMTA bibliotekos fondai yra atviri visuomenei, skaityklose gali dirbti ir kitų institucijų tyrėjai. 

Bibliotekos plotas – 1292 m². Leidiniai užima virš 2300 metrų lentynų.

Paslaugos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Vartotojų aptarnavimas skaityklose, virtualioje aplinkoje: leidinių paieška, jų užsakymas, rezervavimas, išduotis (tik bibliotekoje), grąžinimo termino pratęsimas;
  • Tarpbibliotekinis abonementas;
  • Informacijos paieška ir prieiga prie bibliotekos rengiamo katalogo, licencijuojamų ir testuojamų duomenų bazių;
  • Vartotojų informacinio raštingumo kursai;
  • Konsultacijos ir pagalba vartotojams (ieškant teminės, adresinės, faktografinės informacijos kataloguose, duomenų bazėse, internete, bibliografinio aprašo ir literatūros sąrašų sudarymo klausimais);
  • Fondo naujienų ir teminės parodos, renginiai;
  • Interneto paslaugos (ir belaidis internetas);
  • Kompiuterizuotos darbo vietos vartotojams (ir asmeniniams nešiojamiesiems kompiuteriams);
  • Leidinių kopijavimas, spausdinimas.

Vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • J. Petrauskaitė - 1949–1962 m.;
  • D. Laukytė  - 1962–1969 m.;
  • N. Gedgaudienė - 1969–1978 m.;
  • M. Rindokienė - 1978–1982 m.;
  • A. Okunauskienė - 1982–1995 m.;
  • E. Kriščiūnaitė - 1995 - 2017 m.;
  • D. Mateikienė - nuo 2017 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]