Lietuvos istorikų komitetas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Lietuvos istorikų komitetas, Lietuvos nacionalinis istorikų komitetas – Lietuvos istorikams profesionalams atstovaujanti institucija, veikianti Kaune, Donelaičio 58.

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos istorikų komitetas formaliai įsteigtas 1996 m. Nutraukus veiklą Lietuvos istorijos draugijai, 2004 m. sausio mėn. nutarta suaktyvinti Lietuvos istorikų komiteto veiklą. 2004 m. balandžio mėn. Lietuvos istorijos institute įvyko pagrindinių istorijos mokslo institucijų atstovų, deleguotų į komitetą, posėdis, išrinkta komiteto vadovybė.

Lietuvos istorikų komitetas sudaromas iš 12 narių, deleguotų istorijos mokslo institucijų. Komiteto kadencija – 5 metai. Lietuvos istorikų komitetas – Tarptautinio istorijos mokslų komiteto (Comitė International des Sciences Historiques) narys. Lietuvos istorikų komitetas siekia koordinuoti Lietuvos istorijos mokslą, pirmiausia – didelius projektus, kuriems įgyvendinti reikia jungtinių istorikų pajėgų, skatinti mokslininkų ir mokslinių centrų bendravimą, propaguoti Lietuvos istorijos mokslo laimėjimus ir reprezentuoti jį pasaulyje. Lietuvos istorikai skatinami dalyvauti tarptautiniuose moksliniuose renginiuose, ieškoti būdų ir formų istorikams mokslininkams dalyvauti viešajame Lietuvos valstybės gyvenime, bendradarbiauti su valstybės ir visuomeninėmis institucijomis, diegti tarptautinius profesinės etikos principus. 2005 m. rugsėjo mėn. komiteto iniciatyva sušauktas pirmasis Lietuvos istorikų suvažiavimas.[1]

Prezidentai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos istorikų komitetas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. - 235 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]