Liebfraumilch

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
„Müller-Thurgau“ vynuogės dažnai naudojamos Liebfraumilch gamyboje.
Vynuogynas Liebfrauenkirche bažnyčios Vormse fone

Liebfraumilch (vok. Liebfraumilch, Liebfrau(e)nmilch) – pussaldžio baltojo vokiško vyno stilius. Ši vynas gaminamas, daugiausia eksportui, vyno regionuose Reino Hesene, Pfalce, Reingau, ir Nahės vyno regionuose.

Pavadinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vokiečių kalboje žodis Liebfraumilch (daugiausia naudojamas eksportuojamų vynų etiketėse) kilęs iš vok. Liebfrauenmilch. O šį pavadinimą gavo vynai, nuo XVIII a. gaminti Vormso „Liebfrauenkirche“ vynuogynuose, prie taip pat pavadintos bažnyčios. Bažnyčios pavadinimas Liebfrauenkirche reiškia 'Mielosios damos (t. y., Mergelės Marijos) bažnyčia'.[1] Vyno pavadinimas neretai neteisingai verčiamas kaip „Mylimos moters pienas“, nors tikrasis pavadinimas būtų „Dievo motinos pienas“.

Kokybė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Etiketės su užrašais Liebfraumilch paprastai naudojamos vynams iš daugelio Vokietijos vyno regionų. Išimtis yra tik Mozelio regionas. Labai panašių savybių vynas, bet pagamintas iš aukštesnės kokybės vynuogių, gali būti pažymėtas kaip Spätlese ar Auslese. JAV ir D. Britanijoje pardavinėjamas vynas Blue Nun, nors yra Liebfraumilch stiliaus, šiuo pavadinimu nebevadinamas.

Nors pavadinimas Liebfraumilch dar asocijuojasi su žemos kokybės vynais, 1971 m. Vokietijos Vyno įstatymas reikalauja, kad taip pavadinti vynai turi būti kokybės lygio Qualitätswein bestimmter Anbaugebiete[2] (QbA; 3-ias lygis iš 4) ir jie turi būti gaminti Reino Heseno, Pfalco, Nahės ar Reingau vyno regionuose. Vynuogėse mažiausiai 70% uogų turi būti „Riesling“, „Silvaner“ ar „Müller-Thurgau“. Be to, vyne turi būti 18-40g/l likusių cukrų.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]