Lex retro non agit
Lex retro non agit ('įstatymas atgal negalioja') – teisės principas, pagal kurį teisės aktų galia nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas.[1]
Vadovaujantis šiuo principu, teisės norminiuose aktuose įtvirtintos teisės normos negali būti taikomos dar iki šio akto įsigaliojimo atsiradusiems juridiniams faktams ir teisinėms pasekmėms.[1] Lex retro non agit principo tikslas – užtikrinti teisinio reguliavimo bei asmenų teisinio statuso aiškumą, stabilumą.[1] Subjektai turi žinoti, kokio elgesio iš jų tikimasi, reikalaujama, ir turi būti tikri, kad elgesys, atitinkantis tuo metu galiojančius teisės aktus, ir vėliau bus laikomas teisėtu ir nesukeliančiu neigiamų teisinių padarinių.[2]
Išimtis daroma tada, kai baudžiamojoje ar administracinėje teisėje panaikinamas veikos baudžiamumas arba švelninama atsakomybė.[2] Tokie įstatymai turi ir atgalinio veikimo galią (tai atitinka teisės doktrinos taisyklę lex benignior retro agit).[2]
Nors pats principas paremtas romėnų teise, lotyniškas jo pavadinimas sugalvotas ne romėnų.[3] Manoma, kad XX a. pradžioje jį galėjo suformuluoti romėnų teisės specialistas Stanisław Wróblewski.[3] Esama teigiančių, kad ši formuluotė neaptinkama jokiame už Lenkijos ribų išleistame teisinės lotynų kalbos žodyne.[3] Įvairiuose 1971–2001 m. Lenkijos teismų, ypač Konstitucinio, nutarimuose lex retro non agit paminėtas 140 kartų.[3] Jį mini ir Lietuvos teismai.[1][2]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 Byla I-1277-426/2014 Dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Vilniaus apygardos administracinis teismas, 2014-06-10.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d. nutarimas Dėl Vyriausybės nutarimo kainodaros reguliavimo klausimais Archyvuota kopija 2022-12-27 iš Wayback Machine projekto..
- ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 Heikki E.S. Mattila. Comparative Legal Linguistics: Language of Law, Latin and Modern Lingua Francas, Routledge, 2016, p. 242.[1]