Lancia D50

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lancia D50/Ferrari D50
Statistika Formulėje 1
Komanda (-os) Scuderia Lancia
Scuderia Ferrari
Dizaineris (-iai)
Lenktynininkai Alberto Ascari, Luigi Villoresi, Eugenio Castellotti, Juan Manuel Fangio, Luigi Musso, Peter Collins, Alfonso de Portago
Aktyvūs metai 1954 - 1957 m.
Dalyvauta GP 14
Pergalės 5
Podiumai
Pole pozicijos 8
Greičiausių ratų 5
Pirmas GP 1954 m. Ispanijos Grand Prix
Pirmoji pergalė 1956 m. Argentinos Grand Prix
Paskutinė pergalė 1956 m. Vokietijos Grand Prix
Paskutinis GP 1957 m. Italijos Grand Prix

Lancia D50 – Formulės 1 automobilis, 1954 m. sukurtas italo Vittorio Jano Lancia ekipai. Iš viso buvo sukurti 6 automobiliai, iš kurių du šiuo metu yra Italijos muziejuose.[1]

D50 debiutavo lenktynėse 1954 m. Ispanijos Grand Prix. Už jo vairo buvo italas du kartus Formulės 1 čempionas Alberto Ascari. Lenktynėse jis pelnė pole poziciją ir pasiekė greičiausią ratą, tačiau dėl sankabos gedimo po 10 ratų pasitraukė iš lenktynių.[2]

Po Ascari mirties susidūrus su finansiniais sunkumais Scuderia Lancia ekipa pardavė savo akcijas Scuderia Ferrari komandai. Ferrari toliau tobulino D50, kuris oficialiai buvo vadinamas Lancia-Ferrari D50, o vėliau tiesiog Ferrari D50.

1956 m. čempiono titulą su šiuo automobiliu laimėjo argentinietis Juan Manuel Fangio. Iš viso per 14 lenktynių D50 nugalėjo penkiose.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]