Kėdainių spaustuvė

Kėdainių spaustuvė – spaustuvės, veikusios Kėdainiuose.

Istorija

Pirmoji spaustuvė Kėdainiuose pradėjo veikti XVII a. Ją 1651 m. įsteigė Kėdainių evangelikai reformatai Kėdainių gimnazijoje Jonušo Radvilos iniciatyva. Jonušas Radvila pakvietė iš Baltarusijos patyrusį spaustuvininką J. G. Retą, kuris atsivežė visą spaustuvės įrangą. Poligrafinių medžiagų įsigijimą mecenavo pats J. Radvila. Kėdainių spaustuvė gyvavo tik iki 1656 m. Spaustuvė išspausdino keletą religinio turinio knygų ir lietuvių kalba, o svarbiausias jos leidinys buvo Kėdainių burmistro Stepono Jaugelio Telegos kartu su bendraautoriais Samueliu Minvydu, Samueliu Tamošausku ir Jonu Božimovskiu (vyresniuoju) parengta „Knyga nobažnystės krikščioniškos”, kurią sudarė keturios savarankiškos dalys: katekizmas, maldynas, evangelija ir psalmynas. Tai buvo išplėstas 1598 m. „Katekizmo“ leidimas be lenkiško teksto.

Po Antrojo pasaulinio karo, 1945 m., kartu su apskrities laikraščio „Tarybinis kelias“ redakcija buvo įkurta ir Kėdainių spaustuvė, spausdinusi šį laikraštį. Nuo 1950 m. joje buvo spausdinama to paties pavadinimo rajono laikraštis, o 1951–1953 m. – ir MTS laikraščiai: Kėdainių „Laukų stachanovietis“, Dotnuvos „Už stalininį derlių“ bei Šėtos „Laukų spartuolis“. 1977 m. Kėdainių spaustuvė tapo Kauno Raidės spaustuvės skyriumi ir tebespausdino rajono laikraštį, kuris nuo 1989 m. vadinasi „Kėdainių garsas“. Kėdainių spaustuvė spausdino laikraščius, žurnalą „Ūkininkas“, knygas, brošiūras, etiketes, blankus, smulkius spaudinius.