Kvanokaša

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kvanokaša (Kwanokasha) – dvasia indėnų čoktavų mitologijoje.[1]

Ši dvasia įsivaizduota esanti nedidelė, ūgiu nepranokstanti dvejų ar trejų metų vaiko.[1] Kvanokašos buveinė – kažkur toli esantis urvas po didelėmis uolomis.[1]

Tikėta, kad Kvanokaša veikianti piktavališkai: pagrobianti sergančius vaikus ir nusigabenanti į savo buveinę.[1] Čia vaikų laukiantys įvairūs išbandymai: trys senos dvasios pasiūlančios vaikams užnuodytą peilį ir du pluoštelius žolelių (vienas iš jų nuodingas).[1] Nuo to, ką vaikas gaunąs, priklausąs jo likimas: vaikas, kuriam atitenkąs užnuodytas peilis, tapsiąs blogu žmogumi, vaikas, gaunąs nuodingų žolelių pluoštelį, niekuomet negalėsiąs išgydyti kitų žmonių ar kaip nors kitaip jiems padėti.[1] Geriausias likimas to vaiko, kuriam atitenkąs nenuodingų žolelių pluoštelis: suaugęs toks vaikas tampąs didžiu gydytoju ir įtakingu bendruomenės nariu, tačiau iki tol pasinaudoti savo galia negalįs.[1] Kvanokaša ir trys senos dvasios mokančios šiuos vaikus gydymo būdų, kaip naudoti žoleles ir gydomąsias priemones.[1]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 1,6 1,7 Sam D. Gill; Irene F. Sullivan (1994). Dictionary of Native American mythology. Oxford University Press, p. 165. ISBN 978-0-19-508602-7.