Kupeliavimas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Laboratorinis kupelis po kupeliavimo- priemaišos susigėrė į keramiką, o švarus metalas susikaupė lašelyje.

Šaltas kupelis su aukso rutuliuku po kupeliavimo. Geltona masė aplink - švino junginiai. Žalsvos dėmės - kiti metalai išplauti iš aukso kupeliavimo metu. Apačioje matosi neišnaudota, švari kupelio masė.

Kupeliavimas – metalurginis gryninimo procesas, kai rūdos ar metalų lydiniai yra veikiami aukšta temperatūra ir kontroliuojamose sąlygose, siekiant atskirti tauriuosius metalus, tokius kaip auksas ar sidabras, nuo netauriųjų metalų ir pusmetalių, tokių kaip švinas, varis, cinkas, arsenas, bismutas ar stibis. Procesas paremtas tuo, kad brangieji metalai nesioksiduoja ir chemiškai nereaguoja taip stipriai kaip netaurieji metalai. Kontroliuojant temperatūrą, oro padavimą ir naudojant papildomas medžiagas, galima oksiduoti visas priemaišas iki šlako, kuris arba susirenka virš lydinio arba susigeria į tiglio medžiagą.

Jau nuo ankstyvojo bronzos amžiaus šis procesas buvo naudojamas sidabro gryninimui iš išlydytos švino rūdos, turtingos sidabru (Galeno). Viduramžiais ir Renesanso epochoje, kupeliavimas buvo vienas iš labiausiai paplitusių tauriųjų metalų gryninimo procesų. Nuo tų laikų kupeliavimas naudojamas kaip tiksliausias tauriųjų metalų kiekio nustatymo metodas. Tai ir dabar naudojamas metodas, kurį apibrėžia Lietuvos respublikos standartas LST EN ISO 11426 (tarptautinis atitikmuo ISO 11426).