Krovo nestabilumas
Krovo nestabilumas (angl. Crow instability) aerodinamikoje apibūdinamas kaip linijinio srauto sūkurio nestabilumas. Šis nestabilumas dažniausiai stebimas iškart po didelių orlaivių paliekamų lėktuvų pėdsakų. Paprastai šis nestabilumas susidaro sąveikaujant sparno „snapeliui“ ir lėktuvų pėdsakams. Jų gyvavimo laikas trunka iki kelių minučių, santykinai, tai laikoma gana ilgas laiko tarpas. Šis reiškinys pavadintas jo atradėjo S. C. Crow garbei.
Susidarymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kadangi Krovo nestabilumas susijęs su keletu susidarančių sūkurių nestabilumu, jis dažnai turi kelias susidarymo stadijas:
- Prieš laikrodžio rodyklę besisukantys sūkuriai veikdami vienas kitą padidina mažus sinusoidinius iškraipymus sūkurio formoje
- Nuo pradinio sutrikdymo priklauso simetriškos arba asimetriškos bangos susiformavimas
- Pats sutrikdymas auga eksponentiškai bangos amplitudėje, kartu sąveikaujant abiem sūkuriams ir varomai savo sukurtos indukcijos principu.
- Sūkurio amplitudės pasiekia kritines vertes ir atsiskiria nuo bendros linijos, taip sukurdamos sūkurio žiedus.
Įtaka[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pavojingiausia stadija laikoma, kuomet lėktuvų pėdsakus pradeda veikti turbulencija (Krovo nestabilumas). Ypatingai didelę reikšmę turi mažesnių gabaritų orlaiviams, kurie skrenda iškart už didesnio orlaivio. Nekenksminga stadija pasiekiama, kuomet iš tiesių lėktuvo pėdsakų pereinama į „žiedo“ formos debesis arba pėdsakai visiškai išsisklaido.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Crow, S. C., Stability theory for a pair of trailing vortices, AIAA J., 8, 2172–2179 (1970).
- Saffman, P. G., Vortex Dynamics, Cambridge Uni. Press, New York (1992).