Krizė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Krizė (nuo sen. gr. κρίσις = krisis[1]) – sprendimas, lemiamas įvykis, staigus pasikeitimas. Nors šis graikiškas žodis nusako taip pat ir staigų ar lemiamą pasikeitimą į geresnę pusę[1], terminas paprastai vartojamas pavojingai, sistemos stabilumui gresiančiai situacijai įvardinti. Krizė ateina, kuomet nebėra galimybės išsaugoti esamą padėtį, neišvengiamos permainos.[2]

Krizės savybės[taisyti | redaguoti kodą]

Krizės:[3]

  • Ateina netikėtai.
  • Susijusios su padėties nestabilumu; ateitis sunkiai numatoma.
  • Trukdo (arba manoma, kad trukdo) siekti svarbių tikslų.

Rūšys[taisyti | redaguoti kodą]

Krizės gali būti visuomeninės ir asmeninės, gamtinės ir techninės – socialinės, ekonominės, politinės, karinės, sukeltos sausros ar liūčių, techninio susidėvėjimo bei kūrybinės ar psichologinės. Sprendžiamos vidinio prieštaravimo ar išorinio konflikto išsprendimo keliu, struktūrinėmis, sisteminėmis permainomis.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. 1,0 1,1 κρίσις, Henry George Liddell, Robert Scott, A Greek-English Lexicon, on Perseus
  2. Venette, S. J. (2003). Risk communication in a High Reliability Organization: APHIS PPQ’s inclusion of risk in decision making. Ann Arbor, MI: UMI Proquest Information and Learning.
  3. „Communication, organization, and crisis“. Communication Yearbook, 21, 231–275 (1998).