Korėjiečių kalbos
Išvaizda
Korėjiečių, arba korėjistinės kalbos – kalbų šeima, kurią sudaro modernioji korėjiečių kalba ir jau išnykusios jai giminiškos kalbos. Dalis kalbotyrininkų korėjiečių kalbą priskiria izoliuotosioms kalboms, dalis – didžiąja dalimi atmestai Altajų kalbų šeimai ar ginčytinai dravidų-korėjiečių kalbų šeimai.
Čedžu saloje vartojama Čedžu kalba, kai kurių laikoma moderniosios korėjiečių kalbos tarme, yra pakankamai besiskirianti, kad būtų klasifikuotina kaip atskira kalba. Tokiu atveju korėjiečių kalba tampa mažos kalbų šeimos, į kurią įeina ir Čedžu kalba, nare.
Klasifikacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Korėjiečių kalbos formavimosi etapai išskiriami į keturias dalis:
- Iki I a. – korėjiečių prokalbė
- I-X a. – senoji korėjiečių kalba
- X-XVI a. – vidurinioji korėjiečių kalba
- nuo XVII a. – modernioji korėjiečių kalba
- Korėjistinės kalbos (한국어족)
- Bujo kalbos (부여어족) †
- Jemek kalba (예맥어) †
- Bujo kalba (부여어) †
- Giogurio kalba (고구려어) †
- Pekče kalba (백제어) †
- Sila kalbos (신라어족)
- Korėjiečių kalba (한국어, 조선말)
- Hamgiong tarmė (šiaurės rytų tarmės; 함경 방언, 동북 방언)
- Korio mal (고려말)
- Šiaurės vakarų tarmės (서북 방언)
- Pjongano tarmė (평안 방언)
- Hvanghės tarmė (황해 방언)
- Jukčin tarmė (육진 방언)
- Centrinės tarmės.[1] (중부 방언)
- Giongi tarmė (Seulo tarmė; 경기 방언, 서울말)
- Jongso tarmė (영서 방언)
- Čungčong tarmė (충청 방언)
- Jongdong tarmės[1] (영동 방언)
- Giongsang tarmė (pietryčių tarmės; 경상 방언, 동남 방언)
- Šiaurės Giongsang tarmė (북부 동남 방언)
- Pietų Giongsang tarmė (남부 동남 방언)
- Čiolos tarmė (pietvakarių tarmės; 전라 방언, 서남 방언)
- Šiaurės Čiolos tarmė (북부 서남 방언)
- Pietų Čiolos tarmė (남부 서남 방언)
- Kitos tarmės
- Japonijos korėjiečių kalba (재일 한국어)
- Kinijos korėjiečių kalba (중국조선말)
- Hamgiong tarmė (šiaurės rytų tarmės; 함경 방언, 동북 방언)
- Čedžu kalba (제주어)
- Korėjiečių kalba (한국어, 조선말)
- Bujo kalbos (부여어족) †