Kooperacijos principas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kooperacija - teisės principas, įpareigojantis teisinių santykių dalyvius bendradarbiauti. Tai yra reikalinga tokiais atvejais, kai šalių teisių bei pareigų įgyvendinimas gali priklausyti nuo kitos pusės aktyvių veiksmų.

Proceso teisė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Teismas, bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (LR CPK 8 straipsnis „Kooperacijos principas“).[1]

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kooperacija

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]