Peržiūrėti šaltinį Koločino kultūra

{{Archeologinė kultūra
| spalva = LightSteelBlue
| Atšakos =
| Prieš tai = Kijevo kultūra
| Po to = Volyncevo kultūra
| PradžiosMet=V a.
| PabaigosMet=VIII a.
| Vaizdas =
| Aprašymas =
| Vieta = [[Baltarusija]], [[Ukraina]]
| Regionas = [[Rytų Europa]]
| Gyvenvietės= 
| Laikotarpis=[[geležies amžius]] 
| Kalba=[[baltai]] (?), [[slavai]] (?)
| Valstybingumas= 
| Žemėlapis =East europe 5-6cc.png
| ŽemAprašymas =Europa [[V a.]] – [[VI a.]] Koločino kultūra – rusva centre dešiniau
| Wiki =
}}
'''Koločino kultūra''' – [[Geležies amžius|geležies amžiaus]] [[archeologinė kultūra]], pavadinta pagal Koločino gyvenvietę ir piliakalnį ([[Rečicos rajonas]], [[Gomelio sritis]], [[Baltarusija]]), ją išskyrė E. Simonovičius.

== Arealas ==
Koločino kultūra [[V a.]] – [[VIII a.]] buvo paplitusi [[Seimas (upė)|Seimo]] ir [[Desna|Desnos]] baseinuose ir Aukštutinėje [[Dniepras|Padnieprėje]]. Koločino kultūra susiklostė iš [[Kijevo archeologinė kultūra|Kijevo kultūros]] ir [[Zarubincų kultūra|Zarubincų kultūros]], veikiant [[baltai|baltiškoms]] kultūroms (pagal V. Baraną).

== Kultūra ==
Koločino kultūrai būdingi piliakalniai slėptuvės su stulpinės konstrukcijos pastatais. Prie jų žmonės kūrė neįtvirtintas gyvenvietes, statė keturkampes pusiau žemines su akmeninėmis krosnimis. Vertėsi [[žemdirbystė|žemdirbyste]], [[gyvulininkystė|gyvulininkyste]] – rasta [[pjautuvas|pjautuvų]], [[noragas|noragų]], [[lipdytinė keramika|lipdytos keramikos]], gyvulių kaulų. [[Keramika]] – [[tulpė]]s formos. Mirusiuosius laidojo sudegintus, urnose ir be jų, [[kapinynas|kapinynuose]] ([[Lebiažis]], [[Kniaževas]], [[Kartamiševas]]) ir [[pilkapynas|pilkapynuose]] (aptikta Gomelio srityje).

Daugelio archeologų ([[Aleksejus Mitrofanovas]], [[Irina Rusanova]], [[Valentinas Sedovas]]) Koločino kultūra laikoma [[baltai|baltiška]], kai kurie ([[Piotras Tretjakovas]]) priskiria [[slavai|slavams]].<ref>{{VLE|X|379||Koločino kultūra}}</ref>

Koločino kultūrą jos regione pakeitė [[Volyncevo kultūra]], kurioje formavosi senovės rytų slavų gentis [[severianai]].
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

== Literatūra ==
* Русанова И. П. Славянские древности VI–IX вв. между Днепром и Западным Бугом. – М.: 1973.
{{Slavų archeologinės kultūros}}
{{Baltų archeologinės kultūros}}
[[Kategorija:Slavų archeologinės kultūros]]
[[Kategorija:Baltarusijos archeologinės kultūros]]
[[Kategorija:Ukrainos archeologinės kultūros]]
[[Kategorija:Černigovo žemė]]