Kolonija (biologija)
Kolonija – tam tikra greta glaudžiai gyvenančių gyvūnų ar kitų organizmų grupė. Kolonijomis dažnai gyvena vienaląsčiai dumbliai, bestuburiai vandens gyvūnai. Jie sudaro kolonijinius organizmus, kurie veikia kaip vienas biologinis vienetas (gyvūnų atveju – zooidas). Kolonijomis taip pat vadinamos atskirų individų bendruomenės, kuriose ryškus tarpusavio ryšys, darbo pasidalinimas.[1]
Kolonijiniai organizmai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kai kuriuose taksonuose egzistuoja rūšys, kurių individai auga sukibę arba net suaugę (tiksliau – neatsiskyrę). Taip gyvendami jie paprastai gauna vienokią ar kitokią naudą, nors dažnai ir atskirti išgyvena.
Vienaląsčiai kolonijiniai organizmai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tokių organizmų pavyzdžiai gali būti nemaža dalis dumblių – pvz., maurakuliai, scenedesmas ir kt.
-
Gelsvasis maurakulis (Volvox aureus). Tamsesni rutuliai viduje - dukterinės kolonijos. -
Žaliadumblis vandentinklis Hydrodictyon reticulatum -
Scenedesmas (Scenedesmus sp) -
Reketė (Pediastrum)
Kolonijinė hipotezė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1874 metais Ernstas Hekelis (Ernst Haeckel) pasiūlė dabar klasikinę daugialąsčių organizmų (daugialąstystės) hipotezę, kurią 1993 m. modifikavo Mečnikovas. Hipotezė teigia, kad žiuželiuoti pirmuonys (t. y., žiuželiniai protistai) yra šiuolaikinių daugialąsčių protėviai: protėvinis kolonijinis pirmuonis buvo tuščiavidurio rutulio formos kolonija, kuri turėjo priekinį ir užpakalinį galus, nes buvo pritaikyta greitesniam plaukiojimui. Ląstelės buvo specializuotos į somatines (kūno) ir reprodukcines (dauginimosi). Šį hipotetinį pirmykštį prodaugialąstį Hekelis vadino Blastea.
Vėliau blastėjos sienelė įlinko (panašu į gastruliaciją) ir atsirado dvigubasienis padaras, primenantis gastrulę, kurią Hekelis pavadino Gastrea.[2]
Daugialąsčiai kolonijiniai organizmai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Daugialąsčiai kolonijiniai organizmai gali būti sudaryti tiek iš vienodų individų, tiek iš specializuotų. Pvz., portugališkasis laivelis yra kolonija, sudaryta iš keturių individų variantų. Tuo tarpu koralai paprastai sudaryti iš vienodų individų.
Nesujungtų organizmų kolonijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kolonijomis vadinamos ir kai kurios nesujungtų organizmų grupės. Kolonijos nariai būna arti vienas kito, panašiai elgiasi, ieško maisto, vilioja porą, augina jauniklius, migruoja.[3] Taip vadinamos, pvz.:
- paukščių kolonijos – grupinės ar masinės paukščių lizdavietės, kurias įsirengia vienos ar kelių rūšių paukščiai.
- bakterijų kolonijos.
- ruonių gulyklos.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Колония,Большая советская энциклопедия, T. XII (Кварнер—Конгур). – Москва: Советская энциклопедия, 1973
- ↑ Гастреи_теория,Большая советская энциклопедия, T. VI (Газлифт—Гоголево). – Москва: Советская энциклопедия, 1971
- ↑ Kolonija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006