Koatlikuė

Koatlikuės paminklas. Nacionalinis antropologijos muziejus, Meksika

Koatlikuė (nah. Cōātlīcue „su gyvačių rūbu“) arba Koatlantunan (Cōātlāntonān „mūsų gyvačių žemės motina“) – actekų žemės ir mirties deivė, Uicilopočtlio motina.

Pasak mito, Koatlikuė buvusi pamaldžia našle ir gyvenusi podraug su savo sūnumis – Senconuicnaua (centzonhuitznāhua „400 pietinių žvaigždžių“) ir dukterimi, mėnulio deive Kojolšauke (Coyolxauhqui). Kasdien Koatlikuė užlipdavusi atnašavimui į Koatepeko kalną. Sykį kalno viršūnėje iš dangaus link jos nukritęs plunksnų kamuolys kurį Koatlikuė paslėpusi už juostos. Tas kamuolys paslaptingai dingęs, o Koatlikuė greitai pajutusi esanti nėščia. Tai sužinoję sūnūs įpykę, o dukteris patarusi jiems nužudyti gėdą atnešusią motiną. Bet vaikas įsčiose pažadėjęs apginti Koatlikuę. Prisiartinus žudikams, Uicilopočtlis gimęs ir išbaidęs sūnus, o Kojolšaukei nukirtęs galvą.

Koatlikuė yra Žemės įpaveikslinimas, iš kurios kasdien pakyla saulė–Uicilopočtlis, išvaikantis mėnulį ir žvaigždes. Kita vertus, Koatlikuė yra mirties deivė, nes praryja visa, kas gyva.