Kirsnos žmogus
Kirsnos žmogus – 1930 m. prie Kirsnos upės, ties Kamšų kaimu rasta ir Turlojiškės archeologiniam kompleksui priskiriama žmogaus kaukolė, datuojama vėlyvuoju bronzos amžiumi. Kirsnos žmogus įvardijamas kaip vienas seniausiai dabartinės Lietuvos teritorijoje gyvenusių žmonių.[1]
Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kirsnos žmogaus kaukolė kartu su mezolito dirbiniais 1930 m. melioracijos darbų metu aptikta Kirsnos upėje[2][3] Kamšuose, Raudenio valsčius, Marijampolės apskr. Kaukolę 1931 m. aprašė J. Žilinskas, pakartotinai 1954 m. – estų antropologė K. Mark, antropologinę rekonstrukciją atliko Vytautas Urbanavičius.
Kirsnos žmogus, kaip ir Turlojiškės žmogus, priklauso vėlyvajam bronzos amžiui, kaukolė datuojama 895±55 m. pr. m. e. Kirsnos žmogus – pagyvenęs vyras masyvia dolichokranine smegenine, siauru ryškiai vertikaliai ir horizontaliai profiliuotu veidu, išsišovusiu tarpantakiu, vidutinio pločio nosimi su labai išvešėjusiu balneliu. Kirsnos žmogaus kraniologinės ypatybės svarbios Lietuvos gyventojų biologinės istorijos tyrimams.[4] Kaukolę saugo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos muziejus.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/lietuviu-proteviai-skandinavai-o-pusbroliai-baltarusiai.d?id=20646059 Lietuvių protėviai – skandinavai, o pusbroliai – baltarusiai
- ↑ J. Žilinskas, Akmens periodo žmogus Žemaitijoje ir Suvalkijoje, Kaunas, 1931.
- ↑ Iškasti senovės gyvulių kaulai“, Lietuvos aidas, 1930, rugsėjo 13 d.
- ↑ Gintautas Česnys. Kirsnos žmogus. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 167 psl.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Turlojiškės archeologinio komplekso medinių radinių konservavimas Archyvuota kopija 2008-01-25 iš Wayback Machine projekto.