Kirlian Camera

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kirlian Camera

Kirlian Camera koncertas Vokietijoje, 1999
Biografija
Kilmė Flag of Italy.svg Italija, Parma
Žanrai Synthpop, darkwave, Electrowave
Kūrinių kalbos anglų, vokiečių
Aktyvumo metai 1980–
Įrašų kompanija Discordia, Nova Tekk, Trisol, Triton, Virgin Music, Out of Line
Svetainė Oficiali svetainė
Nariai
Angelo Bergamini, Elena Fossi, Sarah Cresp

Kirlian Camera – italų darkwave elektroninės muzikos grupė, laikoma Italijos elektroninės muzikos pradininkais.

Dabartinė sudėtis:

  • Angelo Bergamini
  • Elena Fossi
  • Simone Mulè

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Oficialiai grupę 1980 metų pavasarį Parmoje (Italija) įkūrė vokalistas ir klavišininkas Angelo Bergamini. Realiai ji egzistavo jau nuo 1979 kaip Suicide Commando. Vėliau, sužinoję, kad grupė tokiu pavadinimu jau egzistuoja, jo atsisakė. Pavadinimas Kirlian Camera kilęs nuo Semiono Kirliano išrasto būdo fotografuoti objektus taip, kad matytųsi jų „aura“, o jį pasiūlė bosistas Mauro Montacchini, kitas grupės steigėjas. Trečiasis buvo klavišininkas Fabrizio Chiari. Grupė tapo pilnai sukomplektuota, kai 1980 metais prie jos prisijungė dainininkė Simona Bruja. Tais pačiais metais Milano (Italija) Cristallo teatre įvyko ir pirmasis jų gyvas pasirodymas.

Netrukus po bandymo įrašyti pirmąjį albumą Dawn grupę paliko Mauro Montacchini ir jį pakeitė Giorgio Vecchi.

1981 Italian Records išleidžia pirmąjį oficialų grupės albumą miniplokštelėje tuo pačiu pavadinimu – Kirlian Camera. Albume buvo keturios dainos, bendra jo trukmė – 18 min. 50 sek.

1982 metais grupės sudėtis vėl pasikeitė: Fabrizio Chiari perėjo į grupę East Wall, o jį pakeitė Paul Sears, grojantis įvairiais instrumentais. Giorgio Vecchi taip pat paliko Kirlian Camera, o vietoje jo prisijungė Bruno Bizzarri.

Grupė išleido dar kelis mini albumus, vieną jų – Passing Masks (1982) – Simonos Bruja vardu su kita įrašų kompanija. Grupės pavadinimo jame negalėjo minėti dėl sutarties su Italian Records. Galiausiai 1983 metais išleidžia ir pirmąjį pilnos trukmės albumą (LP) It Doesn’t Matter, Now. Jame oficiali grupės sudėtis nurodyta kiek kitokia: klavišikinkas ir tekstų autorius Bergamini, bosistas Sears ir prodiuseris bei būgnininkas Charlie Mallozzi.

Albumas – singlas Blue Room išleidžiamas vėl kitokia sudėtimi. Be Angelo Bergamini ir Paul Sears buvo sugrįžusi vokalistė Simona Bruja, Bruno Bizzarri ir du nauji nariai: elektroniniais būgnais grojantis Piero Canavera ir gitaristas Renato Ollivo. Blue Room atnešė grupei pirmąjį populiarumą Europoje, tačiau viduje ji vis dar nestabili. Po šio albumo pasirodymo Kirlian Camera paliko Paul Sears, o ji pati pasirašė sutartį su Virgin Music. Grupė išleido dar kelis singlus, tačiau Blue Room populiarumo jie nepakartojo.

Iš grupės išėjo ir vokalistė. Jau pasibaigus kontraktui su Virgin Music, Kirlian Camera išleido singlą Austria ir antrają LP Eclipse Das Schwarze Denkmal.

Muzika[taisyti | redaguoti kodą]

Kirlian Camera yra viena iš grupių, kurioms labai sunku priskirti konkretų muzikos žanrą. Jų stilius keičiasi beveik kiekviename albume ir varijuoja nuo psichodelinės elektronikos ar net minimalizmo iki industrinės muzikos – būtent šiais terminais ir yra dažniausiai apibūdinama grupės kūryba. Dėl liūdnų tekstų ir atmosferos jie taip pat laikomi gotikos grupe.

Dainų tekstus tikriausiai būtų galima apibūdinti net kaip filosofinius. Kirlian Camera beveik nesigilina į futurizmą, kompiuterizuotą ir šaltą ateities pasaulį, kokį piešia tarkim Kraftwerk dainos. Šios grupės muzika yra šalta, kaip ir pridera industrijai, tačiau jausmingas, dažnai net skausmingas vokalas ir tekstai atskleidžia, kad tas šaltumas – tik išorinis. Būdinga gilinimasis į vidinį žmogaus pasaulį, jausmus ir išgyvenimus – tipiškas to pavyzdys yra daina desert inside.

Pats Angelo Bergamini termino industrija nemėgsta ir nesutinka, kad grupės muzika būtų taip vadinama (iš interviu [1]).

Kirlian Camera yra įrašiusi nemažai bendrų projektų su industrinės muzikos grupe Wumpscut.

Diskografija[taisyti | redaguoti kodą]

  • Dawn (1980)
  • Kirlian Camera (1981)
  • Passing Masks (1982)
  • It Doesn’t Matter, Now (1983)
  • Communicate (1983)
  • Edges (1984)
  • Blue Room (1985)
  • Ocean (1986)
  • Human/Ocean (1986)
  • Heldenplatz (1987)
  • Austria (1988)
  • Eclipse Das Schwarze Denkmal (1988)
  • Todesengel The Fall Of Life (1991)
  • Schmerz (1992)
  • Split (1993)
  • Eklipse Zwei Eclipse Part 2 (1994)
  • Erinnerung (1994)
  • 1985-1986 / I (1995)
  • Solaris The Last Corridor (1995)
  • Elysian Fields (Live In Europe 1992/1993/1994) (1995)
  • Obsession (1995)
  • Le Printemps Des Larmes (1995)
  • Your Face In The Sun (1996)
  • Pictures From Eternity/Bilder Aus Der Ewigkeit (1996)
  • The Desert Inside (1997)
  • Drifting (1998
  • The Ice Curtain (1998)
  • Ascension (1998)
  • The Burning Sea (1999)
  • Unidentified Light (1999)
  • Still Air – Aria Immobile (2000)
  • Absentee (2001)
  • Uno (2002)
  • FOS III (2003)
  • Live In London (2003)
  • Invisible Front. 2005 (2004)
  • Berliner Messe (2004)
  • Coroners Sun (2006)
  • Odyssey Europa (2009)
  • Shadow Mission HELD V (2009)
  • Nightglory (2011)

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]