Peržiūrėti šaltinį Kirgizija

{{ŠaliesLentelė|
 pavadinimas = Kirgizija|
 ilgas_pavadinimas = Kirgizijos Respublika|
 vietinis_pavadinimas = {{ky|Кыргыз Республикасы}}<br>|
 kilm=Kirgizijos|
 žemėlapis=Kyrgyzstan_(orthographic_projection).svg|
 vėliava=Flag of Kyrgyzstan.svg|
 herbas=Emblem_of_Kyrgyzstan.svg|
 himnas = „[[Kirgizijos himnas|Kirgizijos Respublikos valstybinis himnas]]“|
 kalbos=[[kirgizų kalba|kirgizų]], [[rusų kalba|rusų]]|
 sostinė=[[Biškekas]]|
 didžiausiasMiestas=[[Biškekas]]|
 valdovų=2|
 titulas1=[[Kirgizijos prezidentas|Prezidentas]]|
 pavardė1= [[Sadyras Žaparovas]] |
 titulas2=Ministras pirmininkas|
 pavardė2= [[Akylbek Žaparovas]] |
 titulas3=| 
 pavardė3=|
 plotoVieta=85|
 plotas=199&nbsp;951|
 vandens=3,6 %|
 gyvMetai=[[2020]]|
 gyventojuVieta=111|
 gyventoju={{increase}} 6&nbsp;729&nbsp;363<ref name="number">{{cite web|url=http://www.stat.kg/ru/statistics/naselenie/|title=Основные итоги естественного движения населения январе-августе 2020г.| publisher=stat.kg}}</ref>|
 gyventojuTankis=27,4|
 tankumoVieta=176|
 BVPMetai=[[2022]]|
 BVPVieta=151|
 BVP={{increase}} 9,02<ref name="IMF.WEO.KG">{{cite web |url=https://www.imf.org/en/Publications/WEO/weo-database/2022/April|title=World Economic Outlook Database, April 2022 |date=April 2022 |website=IMF.org |publisher=[[Tarptautinis valiutos fondas]]|access-date=2022-04-19}}</ref>|
 BVPValiuta=[[Tarptautinis doleris|$]]|
 BVPGyventojui={{increase}} 1&nbsp;327<ref name="IMF.WEO.KG"/>|
 BVPGyventojuiVieta=166|
 valiuta=[[somas]] (KGS)|
 laikoJuosta=[[UTC]]+6|
 vasarosLaikas=netaikomas|
 nepriklausomybėsĮvykis=nuo [[TSRS]]|
 nepriklausomybėsDatos=[[1991]] m. [[rugpjūčio 31]] d.|
 nepriklausomybėsPavadinimas=Paskelbta|
 TLD=[[kg]]|
 telKodas=+996
}}

'''Kirgizstanas''' arba '''Kirgizija''' ({{ky|Кыргызстан}}, {{ru|Киргизия}} arba ''Кыргызстан''), oficialiai '''Kirgizijos Respublika''' ({{ky|Кыргыз Республикасы}}, {{ru|Кыргызская Республика}}) – kalnuota, priėjimo prie jūros neturinti valstybė [[Vidurinė Azija|Vidurinėje Azijoje]]. Šiaurėje ribojasi su [[Kazachstanas|Kazachstanu]], vakaruose – su [[Uzbekija|Uzbekistanu]], pietvakariuose ir pietuose – su [[Tadžikija|Tadžikistanu]], pietryčiuose ir rytuose – su [[Kinija]]. Šalies sostinė ir didžiausias miestas – [[Biškekas]].

== Istorija ==
{{main|Kirgizijos istorija}}

Kalnuota krašto geografija ir atokumas nuo didžiųjų pasaulio civilizacijų nulėmė palyginus vėlyvą jo įsitraukimą į pasaulio istoriją. Pirmieji valstybiniai dariniai dabartinėje Kirgizijos teritorijoje atsirado [[II a. pr. m. e.]], kadangi pietiniai žemdirbių gyvenami rajonai sutapo su [[Ferganos slėnis|Ferganos slėniu]]. Erų sandūroje susiformavus [[Šilko kelias|Šilko keliui]], svarbi jo atkarpa ėjo per dabartinę Kirgiziją, čia maišėsi [[Kinija (regionas)|Kinijos]], [[Indija|Indijos]] ir [[Persija|Persijos]] kultūros. Svarbiausias prekybinis miestas buvo [[Ošas]].

Nuo I a. Kirgizijos teritorija buvo veikiama šiauriau gyvenusių klajoklių migracijų. Hegemoniją joje įgijo [[šiongnu]], [[eftalitai]], [[tiurkų kaganatas|tiurkai]] (pastarojo sostinė buvo Kirgizijos teritorijoje). VII a. žlugus Vakarų Tiurkų kaganatui, į teritoriją migravo [[karlukai]], apie X a. susikūrė [[Karachanidai|Karachanidų]] federacija. Tuo metu į kraštą atėjo [[islamas]], o senieji vietos gyventojai (greičiausiai [[indoeuropiečiai]]) buvo tiurkizuoti. XII a. Karachanidus pakeitė [[Karakitajai]].
[[Vaizdas:Meyers b16 s0872a.jpg|miniatiūra|kairėje|150px|Vidurio Azija [[XIX a.]] pabaigoje]]
Tuo metu [[Kirgizai|kirgizų]] protėviai ([[Jenisiejaus kirgizai]]), kurie greičiausiai buvo maišytos [[Mongolai|mongolų]] ir [[Kipčiakai|kipčiakų]] kilmės, iki [[X amžius|X a.]] gyveno dabartiniame [[Tuva|Tuvos]] regione ir valdė didžiulį [[Kirgizų kaganatas|Kirgizų kaganatą]]. Konsoliduojantis [[Mongolų imperija]]i, kirgizai migravo į pietus, į dabartinės Kirgizijos teritoriją. Kaip atskira [[etninė grupė]] susiformavo apie [[XV amžius|XV a.]]

Kirgizijos teritorija nuo [[1219]] m. priklausė [[Mongolų imperija]]i, tuo metu valdomai [[Čingischanas|Čingischano]]. Po šio mirties išliko mongolų įtakoje: ją valdė [[Čagatajaus ulusas]], [[Šeibanidų chanatas|Šeibanidai]], [[džungarai]]. [[XVIII a.]] buvo užkariauta Kinijos [[Čingų dinastija|Čingų dinastijos]]. XIX a. pradžioje pietinę Kirgiziją kontroliavo [[Kokando chanatas]].

Antroje [[XIX a.]] pusėje teritoriją pamažu užkariavo [[Rusijos imperija]]. Rusijos dominavimas Kirgizijoje truko nuo [[1876]] m. iki [[TSRS|Tarybų Sąjungos]] žlugimo [[1991]] m.

[[1991]] m. [[rugpjūčio 31]] d. Kirgizija paskelbė nepriklausomybę. Pirmuoju prezidentu buvo išrinktas Askar Akayev, kuris nuo [[1990]] m. buvo [[Kirgizijos TSR]] prezidentas. Per neramumus, kurių padarinys buvo „Tulpių revoliucija“, per [[2005]] m. vasario mėnesio parlamento rinkimus jis buvo nuverstas. Naujuoju prezidentu tapo buvęs ministras pirmininkas Kurmambekas Bakijevas.

== Politinė sistema ==
{{main|Kirgizijos politinė sistema}}
[[Vaizdas:Atambayev.jpg|miniatiūra|dešinėje|120px|[[Almazbekas Atambajevas]] Kirgizstano prezidentas (2011-2017)]]
[[Vaizdas:Sooronbay Jeenbekov (2018-05-14) 02.jpg|miniatiūra|dešinėje|120px|Sooronbajus Žejenbekovas Kirgizstano prezidentas (2017-)]]
Kirgizija yra parlamentinė respublika. Valdymas demokratinis. [[Kirgizijos prezidentas|Prezidentas]] gali paleisti parlamentą, taip pat paskirti ministrą pirmininką, ministrus, teisėjus bei sričių vadovus. Vykdomoji valdžia susideda iš ministrų kabineto, ministerijų ir valstybės komitetų, sričių ir apylinkių administracijos. Šalis nuo [[1991]] metų priklauso [[NVS|Nepriklausomų Valstybių Sandraugai]]. 

[[2010 m.]] balandžio mėn. kilo neramumai. Protestuotojai šturmavo šalies prezidentūrą bei užėmė valstybinės televizijos bei radijo būstinę. Per riaušes [[Biškekas|Biškeke]] 47 žmonės žuvo, apie 200 buvo sužeista. Kirgizijos prezidentas Kurmanbekas Bakijevas balandžio 7 d. išskrido iš "Manaso" oro uosto Biškeke. Vykdomojo komiteto vadovė - Roza Otunbajeva<ref>[http://www.lrytas.lt/-12706353561268803353-po-neramum%C5%B3-bi%C5%A1keke-%C5%BEinios-apie-kirgizijos-prezidento-pab%C4%97gim%C4%85-ir-%C5%A1imt%C4%85-%C5%BEuvusi%C5%B3-%C5%BEmoni%C5%B3-papildyta-19-val-22-min-video-nuotraukos.htm Po neramumų Biškeke - žinios apie Kirgizijos prezidento pabėgimą ir šimtą žuvusių žmonių (papildyta 19 val. 22 min., video, nuotraukos)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100410111931/http://www.lrytas.lt/-12706353561268803353-po-neramum%C5%B3-bi%C5%A1keke-%C5%BEinios-apie-kirgizijos-prezidento-pab%C4%97gim%C4%85-ir-%C5%A1imt%C4%85-%C5%BEuvusi%C5%B3-%C5%BEmoni%C5%B3-papildyta-19-val-22-min-video-nuotraukos.htm |date=2010-04-10 }} ("RIA Novosti", ITAR-TASS, AP, AFP, „Interfax“, BNS, ELTA ir lrytas.lt inf., 2010-04-07 19:23)</ref>. [[2010]] m. [[liepos 3]] d. Roza Otunbajeva buvo prisaikdinta šalies prezidente. Ji tapo pirmąja moterimi šiame poste nepriklausomos valstybės istorijoje.<ref>http://news.bbc.co.uk/2/hi/world/asia_pacific/10497530.stm</ref>

== Administracinis suskirstymas ==
{{main|Kirgizijos sritys}}

Kirgizija yra suskirstyta į 7 sritis ir nė vienai sričiai nepriklausantį [[Biškekas|Biškeko]] miestą. Sritys dar padalintos į 40 rajonų. Rajonai savo ruožtu skirstomi į 473 apylinkes ir 22 miestus. Biškekas yra padalintas į 4 rajonus.
[[Vaizdas:KyrgyzstanNumbered.png|miniatiūra|dešinėje|250px|Kirgizstano sritys]]
Kirgizijos sritys:
* [[Biškekas]] (1)
* [[Batkeno sritis]] (2)
* [[Ču sritis]] (3)
* [[Džalal-Abado sritis]] (4)
* [[Naryno sritis]] (5)
* [[Ošo sritis]] (6)
* [[Talaso sritis]] (7)
* [[Isyk Kulio sritis]] (8)

== Geografija ==
{{main|Kirgizijos geografija}}
[[Vaizdas:Kyrgyzstan satellite photo.jpg|miniatiūra|dešinėje|200px|Nuotrauka iš palydovo]]
Kirgizstanas yra [[Tian Šanis|Tian Šanio]] kalnuose, daugiau kaip pusė teritorijos yra 2500 m virš jūros lygio ar aukščiau. Aukščiausias šalies taškas – [[Pergalės viršukalnė]] ({{ky|Жеңиш чокусу}}) 7 439 m virš jūros lygio. Žemiausias šalies taškas yra 132 m virš jūros lygio esanti [[Karadarja]] upė. Gyventojai susitelkę Čiui slėnyje šiaurėje ir [[Ferganos slėnis|Ferganos slėnyje]] pietuose, taip pat šiek tiek mažiau gyvena kalnų slėniuose, pvz., aplink didelį [[Isyk Kulis|Isyk Kulio]] ežerą. Šalies pietus sudaro Alajaus kalnų grandinė. Svarbiausios upės – [[Narynas (upė)|Narynas]], [[Ču (upė)|Ču]] ir [[Talasas (upė)|Talasas]].

Iki 1 500 m vyrauja [[stepė]]s, kurios daug kur yra dirbtinai drėkinamos. Nuo 1500 m vyrauja pievos ir ganyklos, besidriekiančios iki sniegingų vietų. Miškai paplitę 1 500-4 000 m aukštyje virš jūros lygio. Šalyje auga apie 120 medžių ir krūmų rūšių. Tik 4 % Kirgizijos teritorijos yra miškinga, Kirgizija yra viena iš rečiausiai miškingų Azijos šalių.

Kirgizija neturi priėjimo prie jūros. Šiaurėje šalis ribojasi su [[Kazachstanas|Kazachstanu]] (1 051 km), vakaruose su [[Uzbekistanas|Uzbekistanu]] (1 099 km), pietvakariuose su [[Tadžikistanas|Tadžikistanu]] (870 km) ir pietryčiuose su [[Kinija]] (858 km).

=== Augalai ir gyvūnai ===
[[Vaizdas:Ochsenkopf(TainShan).jpg|miniatiūra|dešinėje|200px|Tian Šanio kalnynas]]
Nors Kirgizijos miškingumas nedidelis, joje yra didžiausi riešutmedžio miškai pasaulyje. Miškuose gyvena elniai, lokiai, kiaunės, šernai, vilkai ir lūšys. Aukštumose sutinkami labai reti [[Irbis|irbiai]] ir [[Kalninis avinas|kalniniai avinai]]. Pastaruoju metu irbių populiacija sumažėjo dėl masinio brakonieriavimo. Retų rūšių gyvūnų medžioklė ir prekyba apribota. [[Švilpikai]] yra plačiai paplitę aukštose pievose, taip pat didėja vilkų populiacija miškuose.

Šalyje gyvena daugiausia plėšriųjų paukščių, tokių kaip [[juodasis peslys]], [[palšasis grifas]] ir kitos įvairios erelių ir sakalų rūšys. Vasarą šalyje dažnai sutinkamas [[Bitininkas (paukštis)|bitininkas]]. Paukščių migracija vyksta tiek horizontalia kryptimi (iš šiaurės į pietus), tiek vertikaliai (iš kalnų žemyn arba aukštyn).

=== Klimatas ===

Kirgizijos klimatui būdingas sausas [[žemyninis klimatas]] su šiltomis vasaromis ir šaltomis žiemomis. Dideli paros temperatūros svyravimai. Šalies pietuose vasarą temperatūra siekia apie +45° C, o žiemą gali nukristi iki -18° C.

== Ekonomika ==
{{main|Kirgizijos ekonomika}}
[[Vaizdas:Animal market in Kyzyl-Jar.jpg|miniatiūra|250px|Gyvulių turgus Kirgizijoje]]
Kirgizijoje auginamos ožkos, avys, galvijai, žirgai. Apie 80 % žemių šalyje drėkinamos. Auginama medvilnė, bulvės, cukriniai runkeliai, tabakas, daržovės, vaisiai, vynuogės. Kirgizai nuo seno garsėjo medžio drožinėjimu, kilimų pynimu ir papuošalų gamyba. 

Kirgizijoje gausu [[stibis|stibio]], aukso, [[molibdenas|molibdeno]], alavo, anglies, volframo, gyvsidabrio, urano, naftos ir gamtinių dujų. Kirgizijos pramonė apdirba maisto produktus, cukrų, yra spalvotosios metalurgijos, tekstilės pramonė, gaminamos žemės ūkio mašinos, statybinės medžiagos, baldai. 

Kirgizija eksportuoja medvilnę, vilną, mėsą, tabaką, auksą, plieną, uraną, gyvsidabrį, įvairius mechanizmus. Pagrindiniai importo produktai yra grūdai, mediena, juodieji metalai, kuras. Pagrindiniai mainų partneriai – buvusios [[TSRS]] šalys ir [[Kinija]].

Griežta valiutos politika sumažino infliaciją nuo 700 % ([[1993]] m.) ir 200 % ([[1994]] m.) iki 4 % 2006 metais. Vis dėlto skurdas nesumažėjo. Pagal Jungtinių Tautų vystymosi programą, 41 % gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos.<ref>[http://www.gtz.de/de/weltweit/europa-kaukasus-zentralasien/655.htm Die GTZ in Kirgisistan] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100113182016/http://www.gtz.de/de/weltweit/europa-kaukasus-zentralasien/655.htm |date=2010-01-13 }}</ref> [[2008]] m. infliacija padidėjo iki 25 %.<ref>[http://www.laender-analysen.de/zentralasien/pdf/ZentralasienAnalysen14.pdf Zentralasien-Analysen Nr. 14] vom 27.&nbsp;Februar 2009.</ref>

=== Paslaugų sektorius ===

35 % šalies rinkos sudaro paslaugų sektorius, kuris jau kuris laikas sudaro vis didesnį šalies BVP nei dominuojantis žemės ūkis. Kirgizijos ekonomikos liberalizavimo padarinys – susikūrusi nepriklausoma mažmeninės ir maisto prekybos pramonė. Patraukli turistams Kirgizijos gamta turi turizmo potencialą, vis dėlto reikia išvystyti atitinkamą infrastruktūrą. Turizmas yra labai ribotas. Kasmet Kirgiziją aplanko maždaug 400 000 lankytojų iš buvusių tarybinių respublikų.

== Demografija ==
{{main|Kirgizijos demografija}}

[[Vaizdas:YurtIssykFamily.jpg|miniatiūra|260px|[[Kirgizai|Kirgizų]] šeima šalia [[jurta|jurtos]]]]
[[2009]] m. Kirgizijoje gyveno maždaug 5,4 milijono žmonių.<ref name=CIA>[https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/kg.html#People CŽV faktų knyga: Kirgizija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20151127011116/https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/kg.html#People |date=2015-11-27 }}</ref> Iš jų 29,7 % buvo jaunesni nei 15 m. ir 5,8 % buvo vyresni nei 65 m. Kaip rodo 2009 m. apskaičiavimai, [[vidutinė gyvenimo trukmė]] Kirgizijoje yra 69,43 m. 98,7 % gyventojų [[raštingumas|raštingi]]. 2008 m. duomenimis, tik 36 % populiacijos gyvena miestuose, bet šalyje vyksta gana sparti [[urbanizacija]].<ref name=CIA/>

Kirgizija yra viena iš dviejų nuo Tarybų Sąjungos atsiskyrusių vidurio Azijos valstybių, [[rusų kalba|rusų kalbą]] palikusių valstybine. Tiesa, toks pat statusas buvo suteiktas ir [[kirgizų kalba]]i. Rusų kalbą supranta daugelis šalies gyventojų, išskyrus kelis atokius kalnuotus regionus.

Maždaug 75 % gyventojų yra [[musulmonai]] (beveik visi [[sunitai]]), o likę daugiausia [[stačiatikiai]].<ref name=CIA/> Stačiatikybę praktikuoja daugiausiai rusai ir ukrainiečiai. Kirgizija neturi valstybinės religijos, bet islamo įtaka politikoje nuolat auga. Nors didelė dalis islamo kasdien nepraktikuoja, pastaruoju metu šalis tampa labiau religinga.<ref name=autogenerated1>[http://www.eurasianet.org/departments/insight/articles/eav071707a.shtml EurasiaNet Civil Society – Kyrgyzstan: Time to Ponder a Federal System – Ex-President’s Daughter<!-- Bot generated title -->] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20101106225225/http://www.eurasianet.org/departments/insight/articles/eav071707a.shtml |date=2010-11-06 }}</ref>

=== Etninė sudėtis ===
Didžiausia [[etninė grupė]] šalyje yra [[kirgizai]], priklausantys [[tiurkai|tiurkų tautų grupei]]. [[2007]] m. duomenimis, jie sudaro 69 % Kirgizijos gyventojų. Kitos didesnės etninės grupės yra daugiausiai šalies pietuose gyvenantys [[uzbekai]] (14,5 %) ir Kirgizijos šiaurėje susitelkę [[rusai]] (9 %). Taip pat valstybėje yra [[totoriai|totorių]] (1,9 %), [[Uigūrai|uigūrų]] (1,1 %), [[tadžikai|tadžikų]] (1,1 %), [[kazachai|kazachų]] (0,7 %), [[ukrainiečiai|ukrainiečių]] (0,5 %) ir kitų etninių mažumų (1,7 %). Kirgizijos etninė sudėtis gana smarkiai pasikeitė po nepriklausomybės paskelbimo: [[1979]] m. etniniai kirgizai sudarė apie 50 % šalies populiacijos, o 2007 m. – beveik 70 %.<ref name=ethnic>[http://www.stat.kg/stat.files/din.files/census/5010003.pdf Ethnic composition of the population in Kyrgyzstan 1999–2007.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131113151445/http://www.stat.kg/stat.files/din.files/census/5010003.pdf |date=2013-11-13 }}</ref><ref name=census>[http://www.stat.kg/stat.files/census.pdf 1999 surašymas (rusiškai)]</ref>

Anksčiau kirgizai buvo pusiau klajokliai, užsiiminėjo gyvulininkyste ir gyveno [[Jurta|jurtose]]. Dabar gyvulininkyste užsiiminėjančios šeimos panašiai gyvena vasaromis, kai gano gyvulius aukštumose.

=== Miestai ===
Didžiausias šalies miestas yra sostinė [[Biškekas]], kuriame gyvena apie 900 tūkst. žmonių. Kitas didelis miestas, turintis daugiau nei 200 tūkst. gyventojų, yra [[Ošas]]. 10 didžiausių Kirgizijos miestų:

{|class="infobox" style="text-align:center; width:100%; margin-right:10px; font-size:90%" clear=all
!align=center colspan=11|Didžiausi Kirgizijos miestai
|-
!rowspan=23 width:150| <br />[[Vaizdas:Mešita v Tokmoku.jpg|border|140px]]<br />[[Tokmokas]]<br />[[Vaizdas:Karakol cathedral.jpg|border|140px]]<br />[[Karakolas]]
!align=center style="background:#f5f5f5;"|[[Sąrašas:Kirgizijos miestai|Vieta]]
!align=center style="background:#f5f5f5;"|[[Sąrašas:Kirgizijos miestai|Miestas]]
!align=center style="background:#f5f5f5;"|[[Kirgizijos sritys|Sritis]]
!align=center style="background:#f5f5f5;"|[[Sąrašas:Kirgizijos miestai|Miesto populiacija]]
! rowspan=11 style="background:#f5f5f5;" | <br />[[Vaizdas:Bishkek 01.jpg|border|140px]]<br />[[Biškekas]]<br />[[Vaizdas:Osh 03-2016 img31 view from Sulayman Mountain pano.jpg|border|140px]]<br />[[Ošas]]
|-
|align=center style="background:#f0f0f0;" | 1 ||align=left |'''[[Biškekas]]'''||align=left|[[Biškekas]]|| 945 892
|-
| align=center style="background:#f0f0f0;"| 2 ||align=left |'''[[Ošas]]'''||align=left|[[Ošas]]||239 468
|-
|align=center style="background:#f0f0f0;"|3||align=left|'''[[Džalal Abadas]]'''||align=left|[[Džalal Abado sritis]]||79 583
|-
|align=center style="background:#f0f0f0;"|4||align=left|'''[[Karakolas]]'''||align=left|[[Isyk Kulio sritis]]||68 602
|-
|align=center style="background:#f0f0f0;"|5||align=left|'''[[Tokmokas]]'''||align=left|[[Ču sritis]]||60 053
|-
|align=center style="background:#f0f0f0;"|6||align=left|'''[[Karabalta]]'''||align=left|[[Ošo sritis]]||54 532
|-
|align=center style="background:#f0f0f0;"|7||align=left|'''[[Balykčis]]'''||align=left|[[Isyk Kulio sritis]]||44 093
|-
|align=center style="background:#f0f0f0;"|8||align=left|'''[[Uzgenas]]'''||align=left|[[Ošo sritis]]||39 888
|-
|align=center style="background:#f0f0f0;"|9||align=left|'''[[Narynas]]'''||align=left|[[Naryno sritis]]||39 076
|-
|align=center style="background:#f0f0f0;" |10||align=left | '''[[Talasas (Kirgizija)|Talasas]]''' ||align=left|[[Talaso sritis]] || 27 654
|-
|colspan="9" align=center style="background:#f5f5f5;"|Šaltinis: [https://archive.today/20130630171939/http://www.world-gazetteer.com/wg.php?x=&men=gcis&lng=en&des=wg&geo=-113&srt=npan&col=abcdefghinoq&msz=1500&pt=c&va=&srt=pnan Kyrgyzstan: largest cities and towns and statistics of their population]
|}
{{-}}

== Kultūra ==
{{main|Kirgizijos kultūra}}
[[Vaizdas:Tschingis Ajtmatow.jpg|miniatiūra|150px|dešinėje|Čingizas Aitmatovas]]
Svarbią vietą Kirgizijos kultūroje užima arklių veisimas ir [[jurta|jurtos]]. Jurtos svarbą galima nesunkiai pastebėti tame, kad [[Kirgizijos vėliava|Kirgizijos vėliavoje]] pavaizduotos saulės centre yra stilizuotas auksinis kirgizų jurtą vainikuojantis tundukas. Egzistuoja ilgos veltinio ir odos perdirbimo tradicijos.

=== Literatūra ===

Svarbiausias senosios kirgizų literatūros kūrinys yra Kirgizų epas ''Manas'', kuris yra žymiai ilgesnis, nei [[Odisėja]]. Šis epas buvo perduodamas iš kartos į kartą, žodinės tradicijos formuotas apie 1000 metų. Jis apdainuoja mitologinį herojų Maną ir jo bendražygius, kurie [[X a.]] kovojo prieš [[Uigūrai|uigūrus]], kad išsaugotų kirgizų laisvę.

Žymiausias moderniosios kirgizų literatūros atstovas buvo [[Čingizas Aitmatovas]], rašęs [[rusų kalba|rusų]] ir [[kirgizų kalba|kirgizų kalbomis]].

=== Žiniasklaida ===

Visoje šalyje leidžiami 4 dienraščiai. 1000-iui gyventojų tenka 27 skaitytojai.<ref>http://dev.prenhall.com/divisions/hss/worldreference/KG/media.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090506104135/http://dev.prenhall.com/divisions/hss/worldreference/KG/media.html |date=2009-05-06 }}</ref> [[2008]] m. 14,1 % gyventojų, turėjo priėjimą prie interneto; plačiajuosčio interneto įvertinimo difuzija buvo 0,05 %.<ref>http://www.itu.int/ITU-D/icteye/DisplayCountry.aspx?countryId=280 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090514090850/http://www.itu.int/ITU-D/icteye/DisplayCountry.aspx?countryId=280 |date=2009-05-14 }}</ref>

== Kita informacija ==
* [[Kirgizijos ryšiai]]
* [[Kirgizijos transportas]]
* [[Kirgizijos karinės pajėgos]]
* [[Kirgizijos tarptautiniai santykiai]]
* [[Kirgizijos šventės]]

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

== Nuorodos ==
{{Commons|Кыргызстан - Киргизия}}
{{vikižodynas}}
Žemėlapiai:
* [http://www.ezilon.com/maps/images/asia/Kyrgystan-physical-map.gif Kirgizijos fizinis žemėlapis]
* [http://www.ezilon.com/maps/images/asia/political-map-of-Kyrgystan.gif Kirgizijos administracinis-politinis žemėlapis]
* [http://www.ezilon.com/maps/images/asia/Kyrgystan-road-map.gif Kirgizijos svarbesnių kelių žemėlapis]
* [http://maps.google.co.uk/maps?q=kyrgyzstan+map&hnear=Kyrgyzstan&gl=uk&t=p&z=4 Kirgizija per google žemėlapį]

{{Azija}}
{{NVS}}
{{KSSO}}

{{SavStr}}

[[Kategorija:Kirgizija| ]]
[[Kategorija:Valstybės]]