Peržiūrėti šaltinį Kiokušin

{{Šaltiniai}}

[[Vaizdas:Kyokushinkai.svg|thumb|90px|Kyokushin ženklas]]
[[Vaizdas:Urakenuchi.jpg|thumb|240px|Smūgiai ranka]]
[[Vaizdas:MaeWashiGeri.jpg|thumb|240px|Smūgiai koja]]

'''Kiokušin''', '''kyokušin''' arba '''kiokušinkai''' – vienas iš [[Japonų kalba|japonų]] [[kovos menas|kovos meno]] [[karate|karatė]] stilių, kurį [[1964]] m. sukūrė [[Masutatsu Oyama]]. Išvertus iš japonų kalbos „kiokušinkai“ reiškia „absoliučios tiesos bendruomenė“.

Kiokušin laikomas vienu iš agresyviausių [[karate|karatė]] stilių, turinčiu efektyvią kovos sistemą, kurios privalumus įrodė Masutatsu Oyama, daugybę kartų kaudamasis prieš įvairius kovotojus ir netgi prieš bulius.<ref>[http://www.masutatsuoyama.com/masoyama.htm#Bulls Masutatsu Oyama kovoje prieš bulius] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110714044623/http://www.masutatsuoyama.com/masoyama.htm#Bulls |date=2011-07-14 }}</ref>

Kiokušin stilius kitaip dar vadinamas pilno kontakto stiliumi.

== Kiokušin šiandien ==
[[1994]] m. mirus Masutatsu Oyamai, „IKO“ organizacija ({{en|International Karate Organization}}) skilo į dvi grupes: „Matsui“ grupę (IKO1), vadovaujamą ''Shokei Matsui'', kuri pagal turimas žinias šiandien yra didžiausia ir geriausiai komerciškai orientuota, ir „Midori“ grupę (IKO2), vadovaujamą ''Kenji Midori''. [[2002]] m. ši organizacija pakeitė savo vardą [[Japonija|Japonijoje]] į WKO (''World Karate Organization'') ''Shin-kyokushin kaikan'', tačiau kitose šalyse vis dar naudojamas pavadinimas IKO. Tuoj po to sekė daugiau skilimų ir atsirado „Matsushima“ grupė (IKO3), vadovaujama Yoshikazu Matsushima, IKO4 grupė ir t. t.

Nors pasaulyje dominuoja IKO1, [[Lietuva|Lietuvoje]] absoliuti dauguma kiokušin klubų priklauso ''Shihan Kenji Midori'' vadovaujamai IKO2 (Shin-Kyokushin) organizacijai. Šiuo metu Lietuvoje yra du IKO1 klubai „Samurajus“ [[Marijampolė]]s mieste ir Sporto klubas „IchiGeki“ Vilniuje.

Organizacijos viena nuo kitos skiriasi vadovaujančiais asmenimis, tačiau yra labai panašios technikos atžvilgiu. Kiokušin [[karatė]] varžybose ribojami smūgiai rankomis į galvos sritį, taip pat draudžiama smūgiuoti į tarpkojį ir [[akis]]. Suaugusiųjų varžybos vyksta be pirštinių ir kitų apsaugų (tačiau vyrai dėvi [[bandažas|bandažus]] – lytinių organų apsaugas). Jauniai kovoja su [[šalmas|šalmais]], [[blauzda|blauzdų]] apsaugomis (merginos – ir su [[krūtinė]]s). Jaunučiai papildomai dėvi  apsaugines liemenes ir šalmus.

== Kiokušin technika ==
Kiokušin stilius apjungia tradicinius karatė stilius [[Goju-kai]] ir [[Shotokan]] bei kartu apima kovos elementus iš [[Muay thai|Muay Thai]] (''Mawashi Geri, Hiza Geri, Kakato Geri'').

Kiokušin bazinę techniką sudaro:
* „Ginklai“ – rankos dalys (išorinė [[riešas|riešo]] dalis, [[delnas]]-peilis, vidurinio piršto falanga, „drakono galvos“ kumštis ir kt.), kojos dalys (pėdos „peilis“, pėdos keltis, kelias ir kt.), galva.
* Pasiruošimo [[mankšta]] – [[čiurna|čiurnos]] pratimai, [[koja|kojų]] lankstumui, [[kelis|keliams]], [[Kaulinis dubuo|dubeniui]], [[kaklas|kaklui]], [[ranka|rankoms]].
* Stovėsenos – dači ''dachi'' – suglaustomis kojomis (''heisoku dachi''), atvirų pėdų (''musubi dachi''), lygiagrečių pėdų (''heiko dachi''), priekinė pasvirusi (''zenkutsu dachi''), atgal pasvirusi (''kokutsu dachi''), smėlio laikrodžio (''sanchin dachi''), jojiko (''kiba dachi''), katės (''nekoashi dachi''), sumo (''shiko dachi''), kablio (''kake dachi''), gervės (''tsuruashi dachi'') ir kt.
* Smūgiai ranka – cuki ''tsuki'' – tiesūs, ''seiken chudan-tsuki, seiken ago-uchi, seiken mawashi-uchi, uraken'' – atbula ir kt.
* Smūgiai koja – ''mae-geri, keage, kin-geri, hiza-geri, yoko-geri'' ir kt.
* Blokai (gynyba) – ''seiken jodan-uke'', ''chudan-uke'' ir kt.

== Kiokušin rangų sistema ==
{| class="wikitable" style="float:right;"
|+ Kiokušin diržai
|-
|align="center"|baltas|| style="background:white;" | &nbsp;
|-
|align="center"|oranžinis|| style="background:orangered" | &nbsp;
|-
|align="center"|mėlynas|| style="background:blue;" | &nbsp;
|-
|align="center"|geltonas|| style="background:yellow;" |&nbsp;
|-
|align="center"|žalias|| style="background:green;" | &nbsp;
|-
|align="center"|rudas|| style="background:brown;" | &nbsp;
|-
| width="100" align="center"|juodas|| width="200" style="background:black;" | &nbsp;
|}

Kaip ir kituose karatė stiliuose, kiokušin naudojama rangų sistema – [[diržas|diržai]]. Pradedant nuo baltojo diržo toliau seka:
* baltas (pradžiamokslio)
* oranžinis (10 kyu),
* oranžinis su mėlyna juostele (9 kyu),
* mėlynas (8 kyu),
* mėlynas su geltona juostele (7 kyu),
* geltonas (6 kyu),
* geltonas su žalia juostele (5 kyu),
* žalias (4 kyu),
* žalias su ruda juostele (3 kyu),
* rudas (2 kyu),
* rudas su juoda juostele (1 kyu),
* juodas su 1 geltona juostele (1 dan),
* juodas su 2 geltonom juostelėm (2 dan),
*juodas su 3 geltonom juostelėm (3 dan),
*juodas su 4 geltonom juostelėm (4 dan),
*juodas su 5 geltonom juostelėm (5 dan).

Perkopus visus ''kyu'', užsitarnaujamos meistriškumo pakopos – ''dan''. Pirmąjį ''dan'' simbolizuoja juodas diržas.

=== Diržų (kyu ir dan) atestacijos egzaminai ===
Egzaminai rengiami norint įvertinti pasiektą karatė sportininkų meistriškumo lygį. Atitinkamai nuo ''kyu'' ar ''dan'' priklauso ir technikos sudėtingumas, fizinio pasiruošimo lygmuo bei ''kumite'' (kovų) skaičius.

Lietuvoje ''kyu'' ir ''dan'' gynimosi [[egzaminas|egzaminai]] vyksta keletą kartų per metus, o pagrindinė egzaminų stovykla vyksta vasarą.

== Literatūra ==
* Masutatsu Oyama. What Is Karate? HarperCollins (1966) ISBN 0-87040-147-5
* Masutatsu Oyama. Vital Karate. Japan Publications Trading company. Tokyo, San Francisco. 1967–1974 (12 leidimų). ISBN 0-87040-143-2
* Masutatsu Oyama. This Is Karate. Japan Publications. (1973) ISBN 0-87040-254-4
* Masutatsu Oyama. Advanced Karate. Japan Publications (2000) ISBN 0-87040-001-0
* B. Lowe. Mas Oyama’s Karate. ISBN 0-668-01140-8
* Michael L. Lorden. Oyama: The Legend, the Legacy. Multi-Media Books (2000) ISBN 1-892515-24-5

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

[[Kategorija:Karatė]]