Kiokušin
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Kiokušin, kyokušin arba kiokušinkai – vienas iš japonų kovos meno karatė stilių, kurį 1964 m. sukūrė Masutatsu Oyama. Išvertus iš japonų kalbos „kiokušinkai“ reiškia „absoliučios tiesos bendruomenė“.
Kiokušin laikomas vienu iš agresyviausių karatė stilių, turinčiu efektyvią kovos sistemą, kurios privalumus įrodė Masutatsu Oyama, daugybę kartų kaudamasis prieš įvairius kovotojus ir netgi prieš bulius.[1]
Kiokušin stilius kitaip dar vadinamas pilno kontakto stiliumi.
Kiokušin šiandien
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1994 m. mirus Masutatsu Oyamai, „IKO“ organizacija (angl. International Karate Organization) skilo į dvi grupes: „Matsui“ grupę (IKO1), vadovaujamą Shokei Matsui, kuri pagal turimas žinias šiandien yra didžiausia ir geriausiai komerciškai orientuota, ir „Midori“ grupę (IKO2), vadovaujamą Kenji Midori. 2002 m. ši organizacija pakeitė savo vardą Japonijoje į WKO (World Karate Organization) Shin-kyokushin kaikan, tačiau kitose šalyse vis dar naudojamas pavadinimas IKO. Tuoj po to sekė daugiau skilimų ir atsirado „Matsushima“ grupė (IKO3), vadovaujama Yoshikazu Matsushima, IKO4 grupė ir t. t.
Nors pasaulyje dominuoja IKO1, Lietuvoje absoliuti dauguma kiokušin klubų priklauso Shihan Kenji Midori vadovaujamai IKO2 (Shin-Kyokushin) organizacijai. Šiuo metu Lietuvoje yra du IKO1 klubai „Samurajus“ Marijampolės mieste ir Sporto klubas „IchiGeki“ Vilniuje.
Organizacijos viena nuo kitos skiriasi vadovaujančiais asmenimis, tačiau yra labai panašios technikos atžvilgiu. Kiokušin karatė varžybose ribojami smūgiai rankomis į galvos sritį, taip pat draudžiama smūgiuoti į tarpkojį ir akis. Suaugusiųjų varžybos vyksta be pirštinių ir kitų apsaugų (tačiau vyrai dėvi bandažus – lytinių organų apsaugas). Jauniai kovoja su šalmais, blauzdų apsaugomis (merginos – ir su krūtinės). Jaunučiai papildomai dėvi apsaugines liemenes ir šalmus.
Kiokušin technika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kiokušin stilius apjungia tradicinius karatė stilius Goju-kai ir Shotokan bei kartu apima kovos elementus iš Muay Thai (Mawashi Geri, Hiza Geri, Kakato Geri).
Kiokušin bazinę techniką sudaro:
- „Ginklai“ – rankos dalys (išorinė riešo dalis, delnas-peilis, vidurinio piršto falanga, „drakono galvos“ kumštis ir kt.), kojos dalys (pėdos „peilis“, pėdos keltis, kelias ir kt.), galva.
- Pasiruošimo mankšta – čiurnos pratimai, kojų lankstumui, keliams, dubeniui, kaklui, rankoms.
- Stovėsenos – dači dachi – suglaustomis kojomis (heisoku dachi), atvirų pėdų (musubi dachi), lygiagrečių pėdų (heiko dachi), priekinė pasvirusi (zenkutsu dachi), atgal pasvirusi (kokutsu dachi), smėlio laikrodžio (sanchin dachi), jojiko (kiba dachi), katės (nekoashi dachi), sumo (shiko dachi), kablio (kake dachi), gervės (tsuruashi dachi) ir kt.
- Smūgiai ranka – cuki tsuki – tiesūs, seiken chudan-tsuki, seiken ago-uchi, seiken mawashi-uchi, uraken – atbula ir kt.
- Smūgiai koja – mae-geri, keage, kin-geri, hiza-geri, yoko-geri ir kt.
- Blokai (gynyba) – seiken jodan-uke, chudan-uke ir kt.
Kiokušin rangų sistema
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]baltas | |
oranžinis | |
mėlynas | |
geltonas | |
žalias | |
rudas | |
juodas |
Kaip ir kituose karatė stiliuose, kiokušin naudojama rangų sistema – diržai. Pradedant nuo baltojo diržo toliau seka:
- baltas (pradžiamokslio)
- oranžinis (10 kyu),
- oranžinis su mėlyna juostele (9 kyu),
- mėlynas (8 kyu),
- mėlynas su geltona juostele (7 kyu),
- geltonas (6 kyu),
- geltonas su žalia juostele (5 kyu),
- žalias (4 kyu),
- žalias su ruda juostele (3 kyu),
- rudas (2 kyu),
- rudas su juoda juostele (1 kyu),
- juodas su 1 geltona juostele (1 dan),
- juodas su 2 geltonom juostelėm (2 dan),
- juodas su 3 geltonom juostelėm (3 dan),
- juodas su 4 geltonom juostelėm (4 dan),
- juodas su 5 geltonom juostelėm (5 dan).
Perkopus visus kyu, užsitarnaujamos meistriškumo pakopos – dan. Pirmąjį dan simbolizuoja juodas diržas.
Diržų (kyu ir dan) atestacijos egzaminai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Egzaminai rengiami norint įvertinti pasiektą karatė sportininkų meistriškumo lygį. Atitinkamai nuo kyu ar dan priklauso ir technikos sudėtingumas, fizinio pasiruošimo lygmuo bei kumite (kovų) skaičius.
Lietuvoje kyu ir dan gynimosi egzaminai vyksta keletą kartų per metus, o pagrindinė egzaminų stovykla vyksta vasarą.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Masutatsu Oyama. What Is Karate? HarperCollins (1966) ISBN 0-87040-147-5
- Masutatsu Oyama. Vital Karate. Japan Publications Trading company. Tokyo, San Francisco. 1967–1974 (12 leidimų). ISBN 0-87040-143-2
- Masutatsu Oyama. This Is Karate. Japan Publications. (1973) ISBN 0-87040-254-4
- Masutatsu Oyama. Advanced Karate. Japan Publications (2000) ISBN 0-87040-001-0
- B. Lowe. Mas Oyama’s Karate. ISBN 0-668-01140-8
- Michael L. Lorden. Oyama: The Legend, the Legacy. Multi-Media Books (2000) ISBN 1-892515-24-5
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Masutatsu Oyama kovoje prieš bulius Archyvuota kopija 2011-07-14 iš Wayback Machine projekto.