Kiaušgyvavedystė
 |
Dėmesio! Straipsnis ar jo dalis neturi išnašų į patikimus šaltinius. Dėl to medžiaga gali būti nepatikima. Pagal Vikipedijos nuostatas, nepatikrinama informacija gali būti trinama. Paieškokite patikimų šaltinių ir paremkite medžiagą išnašomis į šaltinius. |
Kiaušgyvavedystė – reiškinys (dauginimosi būdas), tarpinis tarp gyvavedystės ir kiaušdėjystės, kai išsivystęs kiaušinis po apvaisinimo lieka patelės lytiniuose takuose ir juose vystosi iki išsiritimo. Toliau seka vienas iš dviejų variantų:
- jauniklis iš kiaušinio išsirita patelės viduje ir tada atsiduria lauke
- patelė padeda beveik išsiritusį kiaušinį, iš kurio tuojau pat išsilukštena jauniklis.
Patelės viduje besivystantis jauniklis maitinasi naudodamas savo maisto atsargas – savo trynį.
Kiaušgyvavedystė būdinga kai kurioms kaulingosioms žuvims, kai kuriems rykliams, ropliams ir bestuburiams. Kai kuriose rūšyse kiaušgyvavediškai gimsta lervutės, kurios jau vėliau patiria metamorfozę ir tampa suaugėliais.