Keturių paktas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Keturių paktas, kitaip Keturšalis susitarimas buvo 1933 m. birželio 7 d. inicijuota tarptautinė sutartis, kurią 1933 m. liepos 15 d. Venecijos rūmuose, Romoje, pasirašė Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Hitlerinė Vokietija ir Italija. Pakto neratifikavo Prancūzijos parlamentas.[1]

Keturių pakto tikslai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Keturių paktą, kaip priemonę užtikrinti tarptautinį saugumą, 1933 m. kovo 19 d. pasiūlė sudaryti Benito Musolinis. Pagal šį planą mažosios valstybės turėtų mažesnę įtaką didžiųjų valstybių vykdomai politikai. Keturios didžiosios valstybės galiausiai pasirašė sušvelnintą premjero Musolinio pasiūlyto Keturių pakto versiją. Vienas iš Musolinio tikslų siūlant šią sutartį buvo pasiekti suartėjimą su Prancūzija.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. David G. Williamson. "War and Peace: International Relations 1878-1941". 2009. Hodder Education.