Keliaujant į pietus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Keliaujant į pietus
Goin south.jpg
Pavadinimas Goin‘ South
Kilmės šalis Flag of the United States.svg JAV
Režisierius Jack Nicholson
Scenaristas (-ai) John Herman Shaner
Al Ramrus
Charles Shyer
Alan Mandel
Vaidina Jack Nicholson
Metai 1978
Žanras vesternas, komedija
Trukmė 109 min.
Kalba anglų
IMDb įrašas

Keliaujant į Pietus (angl. Goin‘ South) – 1978 m. JAV sukurtas komiškas vesternas, kurį režisavo ir pagrindinį vaidmenį atliko Jack Nicholson. Interneto svetainės Rotten Tomatoes lankytojai juostą vertina 77% teigiamų atsiliepimų.

Aktorės Mary Steenburgen debiutas buvo įvertintas Auksinio gaublio nominacija.

Pagrindiniai aktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aktorius – vaidmuo

Turinys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

Arkliavagis Henris Mūnas, bėgdamas nuo teisėsaugos pareigūnų, perplaukė upę, skiriančią JAV ir Meksiką ir jau tikėjosi išsigelbėjęs, tačiau persekiotojai taip pat pažeidė sieną, sučiupo jį ir pargabeno į miestą, kuriame jau buvo paruoštos kartuvės. Senieji Mūno kompanionai neketina rizikuoti jį gelbėjant, tačiau šerifas primena seną, nuo pilietinio karo laikų galiojantį įstatymą: myriop nuteistą vyrą gali išgelbėti moteris, nusprendusi už jo ištekėti. Kai atrodo, kad mirtis neišvengiama, storžievį Mūną nusprendžia išgelbėti pagyvenusi moteris. Šis apsidžiaugia gavęs galimybę išsisukti nuo kartuvių, tačiau moterį netrukus ištinka širdies smūgis ir ši miršta. Mūnas vėl nutempiamas į kartuves, tačiau dabar jį išgelbėti nusprendžia jauna vieniša moteris Džiulija Teit.

Atsidūręs jos fermoje Mūnas sužino, kad ši turi ir šachtą, kurioje tikisi rasti aukso ir kad jis buvo išgelbėtas tik tam, kad joje dirbtų. Šis bando pasprukti, tačiau miesto apylinkes budriai saugo šerifo padėjėjai ir Mūnas vėl grąžinamas atgal. Džiulija ketina radusi aukso išvažiuoti į Filadelfiją, tačiau ją spaudžia bankas ir ji teturi mėnesį, kad sumokėtų skolas arba jos ūkis bus nupirktas geležinkelį tiesiančios kompanijos. Jos santykiai su naujuoju „vyru“ klostosi permainingai, tačiau galiausiai jiems pavyksta rasti aukso. Sukrovę jį į dėžę, jiedu atiduoda ją saugoti į banką, o patys tęsia kasinėjimus. Vieną vakarą į svečius užklysta buvę Mūno kompanionai ir netrukus Džiulija su šiuo susipyksta, įtarusi atnaujinant santykius su buvusia meiluže Hermina.

Įširdęs Mūnas pasiūlo savo buvusiai gaujai apiplėšti banką, kuriame saugomas Džiulijos auksas. Šiems išvykus, Mūnas su Džiulija susitaiko ir šis ankstų rytą pirmas skuba į banką, kad aplenktų buvusius draugus. Kadangi bankas oficialiai dar nedirba, Mūnas prievarta atima Džiulijos dėžę ir grįžta į namus, tačiau Džiulijos neberanda. Įtardamas klastą, jis atidaro dėžę, tačiau vietoje aukso aptinka akmenis. Tuo matu pasirodo šerifas su padėjėjais ir įsako suimti Mūną už banko apiplėšimą. Netrukus pasirodo ir apgautieji jo kompanionai, prasideda susišaudymas, o Henris, sužinojęs, kad Džiulija pardavė ūkį ir išvyko diližanu, pasinaudojęs sąmyšiu puola ją vytis...