Peržiūrėti šaltinį Katė

{{Taxobox_pradžia | color = pink | name = ''Felis catus''}}
{{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Gatto europeo4.jpg|260px|Katė (''Felis catus'')]] | caption = Naminė katė}}
{{Taxobox_begin_placement | color = pink}}
{{Taxobox_karalyste | taxon = Gyvūnai | taxon1 = Animalia}}
{{Taxobox_tipas | taxon = Chordiniai | taxon1 = Chordata}}
{{Taxobox_klase | taxon = Žinduoliai | taxon1 = Mammalia}}
{{Taxobox_burys | taxon = Plėšrieji žinduoliai| taxon1 = Carnivora}}
{{Taxobox_seima | taxon = Katiniai| taxon1 = Felidae}}
{{Taxobox_poseimis | taxon = Mažosios katės| taxon1 = Felinae}}
{{Taxobox_gentis | taxon = Rainuotosios katės | taxon1 = Felis}}
{{Taxobox_rusis | taxon = Naminė katė | taxon1 = Felis catus}}
{{Taxobox_end_placement}}
{{Taxobox_mokslinis_pavadinimas | color = pink |  lotpav = Felis catus | autorius = Linnaeus | metai = 1758 }}
{{Taxobox_section_subdivision | color = pink | plural_taxon = Sinonimai}}
* ''Felis catus domestica''
* ''Felis silvestris catus''
{{Taxobox_pabaiga}}
'''Naminė katė''' arba '''katė''' (''Felis catus'') – [[Katiniai|katinių]] (''Felidae'') šeimos, [[Rainuotosios katės|rainuotųjų kačių]] (''Felis'') genties naminis, [[Plėšrieji žinduoliai|plėšrusis žinduolis]], [[Žmogus|žmonių]] išplatintas ir auginamas visame [[Žemė|pasaulyje]], išskyrus [[Antarktida|Antarktidą]]. 

Katė yra mėsėdis [[plėšrūnai|plėšrūnas]], gali [[medžioklė|medžioti]] daugiau nei 1000 rūšių smulkių ir nedidelių gyvūnų. Be žmonių priežiūros naminės katės sulaukėja, sėkmingai išgyvena laisvėje, dauginasi ir kartais sudaro ištisas sulaukėjusių kačių [[kolonija (biologija)|kolonijas]].

== Katės ir žmonės ==
Naminės katės ir žmogaus santykiai laikomi abipusiais (mutualistiniais). 

=== Prijaukinimas ===
Kates [[Žmogus|žmonės]] prijaukino maždaug 8000-3000 m. pr. m. e.<ref>smithsonianmag.com / [https://www.smithsonianmag.com/smithsonian-institution/ask-smithsonian-are-cats-domesticated-180955111/ Ask Smithsonian: Are Cats Domesticated?] There is little genetic difference between a tabby and a wild cat, so scientists think the house cat is only domestic when it wants to be. By Alicia Ault, April 30, 2015</ref>. Naujausi šaltiniai teigia, kad naminės katės daugiausia kilusios iš prijaukintų [[Afroazinė katė|afroazinių kačių]] (''Felis lybica'') rūšies ''[[Felis lybica lybica]]'' porūšio populiacijos gyvenusios [[Mesopotamija|Mesopotamijoje]]<ref>repository.si.edu / [https://repository.si.edu/bitstream/handle/10088/32616/A_revised_Felidae_Taxonomy_CatNews.pdf A revised taxonomy of the Felidae]. Special Issue, No 11 | Winter 2017; ISSN 1027-2992</ref>. Šaltiniai teigia, kad pirmosios katės buvo prijaukintos [[Kipras|Kipre]], maždaug 7000-6000 m. pr. m. e., anot dar kitų šaltinių [[Senovės Egipto istorija|Senovės Egipte]] apie 3500 m. pr. m. e. [[2004]] m. archeologai [[Kipras|Kipre]] atkasė kapą, kuriame greta vienas kito palaidotas žmogus ir katė, šiam kapui jau 9500 metų <ref>nationalgeographic.com / [http://news.nationalgeographic.com/news/2004/04/0408_040408_oldestpetcat.html Oldest Known Pet Cat? 9,500-Year-Old Burial Found on Cyprus]. John Pickrell for National Geographic News, April 8, 2004</ref>.

[[Lietuva|Lietuvoje]] randamos tik nuo [[1390]] metų ([[Kernavė]]je).

=== Garbinimas ===
Katės [[Senovės Egiptas|Senovės Egipte]] laikytos šventomis. Jų [[deivė]] – [[Basta]]. Naminės katės žinomos [[Senovės Graikijos istorija|Senovės Graikijoje]] ir [[Senovės Roma|Romoje]].

=== Nauda ===
Katės laikomos ne tik kaip [[naminiai gyvūnai]], atliekantys smulkių [[graužikai|graužikų]] naikinimo funkciją, bet ir kaip augintiniai namuose. Manoma, kad nauda iš kačių pranoko žalą, kurią kėlė šio laukinio gyvūno jaukinimas, kadangi žmonių maisto saugyklose medžioja [[peliniai|peles]] ir [[žiurkės|žiurkes]]. Skirtingai nuo šunų, kurie irgi gali gaudyti peles, katės neėda [[grūdas|grūdų]], [[vaisius|vaisių]] ir [[daržovė|daržovių]]{{faktas}}. 

== Amžius ==
Naminės katės paprastai išgyvena nuo 14 iki 20 metų, nors nemažai yra kačių sulaukusių ir 19-27 metų. 2018 m. duomenimis, seniausia žinoma katė (patelė) yra „Creme Puff“, gimusi 1967 m. rugpjūčio 3 d., išgyveno 38 metus ir 3 dienas<ref>guinnessworldrecords.com / [http://www.guinnessworldrecords.com/world-records/oldest-cat-ever Oldest cat ever]</ref>. Paprastai ilgiau išgyvena katės, neišleidžiamos į lauką (mažesnė mirtinos [[trauma|traumos]] tikimybė), taip pat [[Kastracija|kastruotos]] katės, jeigu šios nenutunka.
Tačiau ir namie katėms kyla pavojų – nuodingos gėlės, elektroninė technika. Tuo tarpu pabūti gryname ore katėms labai naudinga. Jei katę per pasivaikščiojimą lydi ir saugo šeimininkas, nemalonumų rizika taip pat minimali.

== Fizinės savybės ==
[[Vaizdas:Scheme cat anatomy.svg|miniatiūra|300px|Katės anatomija]]
Katė paprastai sveria tarp 2,5 kg ir 7 kg, kai kurių veislių katės (pvz., [[Meino meškėnas]], angl., ''Maine Coon'') gali sverti iki 12 kg, o dėl peršėrimo kai kurių svoris pasiekia iki 23 kg. Suaugusios katės ilgis nuo nosies galiuko iki [[uodega|uodegos]] galiuko paprastai siekia 50 cm, ilgiausias žinomas meinkūnų veislės katinas buvo 123 cm ilgio. Paprastai patinai yra didesni ir sunkesni, dydis taip pat priklauso nuo veislės. Tačiau dydžio skirtumai tarp kačių veislių yra mažesni nei tarp [[šuo|šunų]]. Mažiausių naminių kačių veislė – [[Singapūro katė]]s.

=== Skeletas ===
Katės [[griaučiai|skeletą]] sudaro apie 230 [[kaulas|kaulų]]. [[Kaukolė]] nedidelė, smegeninė dalis didesnė nei veidinės dalies kaulai. Suaugusi katė turi 30 dantų. Kačiukams pieniniai [[dantis|dantys]] keičiasi į nuolatinius iki 7 mėnesių amžiaus, o iškritę pieniniai dantys paprastai praryjami.

=== Judėjimas ===
[[Vaizdas:Cat claw closeup.jpg|thumb|Katės nagas]]
Katės vaikščioja ne pilna [[pėda]], o tik [[pirštai]]s. Skirtingai nuo daugumos kitų žinduolių, katė eidama vienu metu perkelia abi tos pačios pusės kojas. Pėdas katė stato beveik į prieš tai buvusios pėdos vietą.

Kaip ir visų [[Katiniai|katinių]] (išskyrus [[gepardas|gepardą]]), kačių [[nagai]] pilnai įtraukiami. Normaliai (atsipalaidavusios katės) nagai yra įtraukti, tai apsaugo juos nuo nudilimo ir leidžia tyliau vaikščioti. Prireikus (medžioklė, gynyba, lipimas, slydimas ir pan.) katė nagus išleidžia (gali išleisti ir tik vienos letenos nagus).

Priekinėje [[letena|letenoje]] yra 5 pirštai su nagais (penktasis, nykštys, yra aukščiau nei kiti 4), o užpakalinėje – 4.

Už katės pusiausvyros pojūtį atsako vidinėje ausyje esantis [[vestibiuliarinis aparatas]]. Kačių pusiausvyros pojūtis gerai išvystytas, jos be [[baimė]]s sėkmingai juda stogų atbrailomis, tvoromis, [[medis|medžių]] šakomis. Krisdama katė visą kūną (pirmiausia priekinę, o vėliau užpakalinę kūno dalį) subalansuoja taip, kad nusileistų ant letenų (arba ant pilvo). Šiam balansavimui reikia laiko, manoma, kad katė spėja subalansuoti savo kūną, jei aukštis, iš kurio krentama, ne žemesnis nei 90 cm. Sėkmingą nusileidimą lemia katės kūno lankstumas ir pusiausvyros pojūtis, kaulų ir letenų struktūra bei atsipalaidavimas kritimo metu. Yra žinoma, kad katės dažnai iškrenta iš didelio aukščio (pvz., 9 namo aukšto) ir nusileidžia be [[trauma|traumų]].

Dauguma kačių mėgsta laipioti ir būti aukštai. Šis aukščio pomėgis aiškinamas įvairiai: iš aukštai katė gali stebėti savo teritoriją, užlipus aukštai galima pasislėpti arba medžioti (šuoliu žemyn ant aukos), buvimas aukštai gali suteikti saugumo ir prestižo jausmą.
                                                           
Verta paminėti, kad ne visos katės nemėgsta vandens. Pasitaiko nemažai atvejų, kai katės savo noru plaukioja bei gaudo nedideles [[žuvys|žuvis]].
Kačių baimė vandeniui aiškinama tuo, kad šioms nemalonu sušlapti ir šalti.

=== Medžiagų apykaita ===
Taupydamos [[energija|energiją]], katės [[miegas|miega]] daugiau nei dauguma kitų gyvūnų (ypač daug miega senos katės); vidutiniškai per [[para|parą]] katė miega 12-16 valandų. Katės yra [[naktiniai gyvūnai]], dėl to jos aktyvesnės [[vakaras|vakarais]] ir anksti [[rytas|ryte]], nei [[diena|dieną]].

Normali katės kūno [[temperatūra]] yra tarp 38 ir 39&nbsp;°C. Normalus [[širdies ritmas]] yra tarp 140–220 dūžių per minutę (priklauso nuo katės susijaudinimo), ramios katės [[širdies ritmas]] yra tarp 150–180 dūžių.

=== Jutimai ===
Katę galima laikyti itin gerais jutimais pasižyminčiu žinduoliu. Katės turi gerai išvystytą [[jutimo organai#Rega|regą]], [[klausa|klausą]], [[skonis|skonį]] ir [[lytėjimas|lytėjimą]]. Kačių [[uoslė]] yra gana prasta (pvz., palyginus su [[pelės]] arba [[Šuo|šuns]] uosle), tačiau geresnė nei [[žmogus|žmogaus]].

==== Rega ====
Lyginant su žmogumi, katės daug geriau mato [[naktis|naktį]], bet prasčiau – [[diena|dieną]]. Katės [[akis|akies]] [[Geltonoji dėmė|geltonojoje dėmėje]] nėra centrinės duobutės (''fovea''), vietoje jos yra matymo diskas, kuriame yra [[kūgeliai]]. Akies [[tinklainė]]je [[Stiebeliai|stiebelių]] 25 kartus daugiau nei [[Kūgeliai|kūgelių]] (katė – naktinis [[plėšrūnai|plėšrūnas]], todėl jai svarbesni matymą silpnoje [[šviesa|šviesoje]] lemiantys stiebeliai). Už tinklainės katės akyje yra specialus sluoksnis ''tapetum lucidum'', kuris atspindi šviesą į [[Tinklainė|tinklainę]] – tai pagerina regą esant prastam apšvietimui, tačiau sumažina regėjimo aštrumą ryškioje šviesoje. Katės akis pagauna 7 kartus silpnesnę [[šviesa|šviesą]] nei žmogaus akis (tačiau absoliučioje [[tamsa|tamsoje]] katė matyti negali).

Kad akis būtų apsaugota nuo per didelio ryškios šviesos srauto, katės [[vyzdys]] gali keisti formą – ryškiame apšvietime jis ne apvalus, o vertikaliai pailgas.

Katės akis turi [[trečiasis vokas|trečiąjį voką]], uždengiantį akį iš šono. Jis apvalo akies [[Ragena|rageną]] nuo [[Dulkės|dulkių]], ją drėkina. Trečiąjį voką galima matyti, kai katė miega atmerktomis akimis arba, kai ji yra pavargusi.

Katės regėjimo laukas yra apie 200° (plg. žmogaus – 180°). Kaip ir kitų plėšrūnų, akys yra [[galva|galvos]] priekyje, tai susiaurina regėjimo lauką, bet pagerina gylio (atstumo iki objekto) suvokimą. Manoma, kad katės skiria pagrindines [[spalva]]s.

Kačių akys būna įvairių spalvų, dažniausiai [[žalia|žalios]], [[mėlyna|mėlynos]] arba [[oranžinė]]s.

==== Klausa ====
Kačių [[klausa|klausos]] diapazonas platesnis nei žmogaus (t. y. jos gali girdėti [[Infragarsas|infragarsą]] ir [[Ultragarsas|ultragarsą]]), apima nuo 10 Hz iki 80 000 Hz. Pirmosiomis gyvenimo savaitėmis kačiukai gali girdėti iki 100 000 Hz garsą. Katės klausos [[Nervas|nerve]] yra apie 52 000 nervinių galūnių (plg. žmogaus – 31 000).

Kačių klausa yra kryptinė, t. y. katės [[ausies kaušelis]] gali būti pasuktas garso kryptimi. Abiejų ausų kaušeliai gali būti judinami nepriklausomai vienas nuo kito. Katė taip pat gali nustatyti garso šaltinio vietą (pvz., garso šaltinį 1 m atstumu katė gali lokalizuoti 7,5 cm tikslumu).

==== Uoslė ====
Katės [[uoslė]] maždaug 14 kartų geresnė nei žmogaus (katės nosyje yra dvigubai daugiau jautriųjų ląstelių), tačiau silpnesnė nei šunų. Burnos ertmės viršuje esantis ''Jakobseno organas'' (kitaip – vomeronazalinis organas) katei leidžia užuosti [[kvapas|kvapus]] iškvepiant.

==== Lytėjimas ====
Lytėjimo organo funkciją atlieka ''ūsai'' ({{la|Vibrissae}}), kurie išsidėstę iš abiejų pusių virš viršutinės lūpos, virš akių, pasmakrėje, uodegoje ir ant letenų. Sfinksai (kačių veislės be kailio) gali turėti normalius, trumpus ūsus arba visai jų neturėti.

Ūsai yra tiek orientacijos, tiek ir jutimo organas. Jie yra dvigubai storesni už plaukus, jų šaknys – trigubai giliau. Ūsuose yra daug nervinių galūnių, ūsai suteikia daug informacijos ne tik apie tai, prie ko jie prisiliečia, bet ir apie oro judėjimą ir oro slėgį. Ūsais katė gali nustatyti objekto buvimą, dydį ir formą, jo nematydama ir prie jo neprisiliesdama. Nukirpus katei ūsus, ji dienos šviesoje sunkiai orientuotųsi net gerai pažįstamoje patalpoje.

Informaciją iš ūsų gaunanti smegenų žievės dalis panaši į tą, kuri atsakinga už regėjimą, dėl to katės suvokimas per ūsus iš esmės panašus į regėjimą.

Katės ūsai rodo ir katės nuotaiką: prispausti prie snukio ūsai reiškia agresiją, atstatyti pirmyn – draugiškumą arba smalsumą.

Katės [[oda]] ir [[kailis]] yra jautrūs. Katėms patinka švelnus glostymas, tačiau per stiprus glostymas arba glostymas prieš plauką katei sukelia skausmą arba diskomfortą, kurį sukelia elektrostatinis krūvis.

==== Skonis ====
Katė [[skonis|skonį]] jaučia uosle bei gerai išvystytais skonio receptoriais ant liežuvio, skiria [[rūgštumas|rūgštų]], [[kartumas|kartų]], karštą maistą. Manoma, kad dėl atitinkamo [[genai|geno]] pažeidimo katės negali pajausti [[saldumas|saldumo]].

== Elgesys ==

=== Bendravimas ===
Naminės katės reiškia savo [[jausmas|jausmus]] ir [[poreikis|poreikius]] garsais (miaukimu, murkimu, šnypštimu ar staugimu), kūno pozomis ir snukio išraiškomis, uodegos judėjimu, kandimu ir drėskimu. Katės sugeba pačios išmokti (arba [[Gyvūnų dresiravimas|dresiruojamas]]) klausyti paprastų komandų ir naudotis paprastais mechanizmais. Katės gali bendrauti daugiau nei 100 kūno kalbos pozų ar garsų - miaukimu, murkimu ir tt.

Nors paprastai katės laikomos „vienišėmis“, tačiau faktiškai kačių socialinis gyvenimas yra intensyvus. Nors katės pagrindinius poreikius ([[maistas|maisto]] paieška, gynyba) tenkina pavieniui, laukinės katės dažnai gyvena būriais.

==== Miaukimas ====
Būdingas kačių skleidžiamas [[garsas]] (miaukimas arba, kitaip, kniaukimas) [[onomatopėja|onomatopėjiškai]] daugumoje kalbų skamba kaip „miau“ arba panašiai (lietuviškai ir kiniškai – „miau“, angliškai „meow“). Tačiau kai kuriose kalbose šis garsas girdimas kitaip – pvz., korėjiečių „njaong“, arabų „mowa’a“ arba „naw“.

Katė gali miaukti įvairiomis [[intonacija|intonacijomis]] (kurių priskaičiuojama iki 100), turinčiomis skirtingą prasmę. Kniaukimu katė gali reikšti [[skausmas|skausmą]], reikalauti žmogaus dėmesio (pvz., kad pašertų arba pažaistų), arba sveikintis. Kiek dažnai ir kaip katė kniauks, priklauso nuo jos charakterio. Maži kačiukai moka tik cypti (aukštu dažniu arba ultragarsu), vėliau garsas stiprėja ir žemėja. [[kastracija|Kastruotų]] katinų miaukimas gali išlikti panašus į kačiuko cypimą.

==== Murkimas ====
Manoma, kad murkimo garsą sukelia ritmiški impulsai katės [[Gerklos|gerklose]]. Dažniausiai katės murkia, kai yra patenkintos. Dažnai murkiama esant tarp kitų kačių – pvz., motinai suradus savo kačiukus, juos žindant. Kartais gali murkti serganti ar stipraus [[stresas|streso]] ištikta katė – manoma, kad tai gali būti būdas nusiraminimui.

== Veislės ==
Yra daugybė [[Sąrašas:Kačių veislės|kačių veislių]], kurios skiriasi dydžiu, [[spalva]], [[kailis|kailiu]], kai kurios [[veislė]]s yra beveik be kailio arba be [[Uodega|uodegos]]. 

2018 m. duomenimis, naminių kačių (''Felis catus'') [[Veislė|veislių]] skaičius nurodomas įvairiai: [[Tarptautinė kačių draugija]] (The International Cat Association (TICA)), pripažįsta 71 veislę<ref>tica.org / [https://tica.org/en/cat-breeds TICA - Recognized cat breeds] (The International Cat Association (TICA))</ref>, [[tarptautinė kačių federacija]] (Fédération Internationale Féline (FIF)), pripažįsta 48 veisles<ref>fifeweb.org / [http://fifeweb.org/wp/breeds/breeds_prf_stn.php Breed standards] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20151220123955/http://fifeweb.org/wp/breeds/breeds_prf_stn.php |date=2015-12-20 }} (Fédération Internationale Féline (FIF))</ref>, [[kačių mėgėjų draugija]] (The Cat Fanciers' Association (CFA)), pripažįsta 41 veislę<ref>cfa.org / [http://cfa.org/Breeds.aspx Breeds] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150905064012/http://www.cfa.org/Breeds.aspx |date=2015-09-05 }} (Cat Fanciers' Association (CFA))</ref>, [[Jungtinė Karalystė|Jungtinės Karalystės]] [[kačių mėgėjų valdančioji taryba]] (The Governing Council of the Cat Fancy (GCCF)), pripažįsta 39 veisles<ref>gccfcats.org / [https://www.gccfcats.org/Cat-Breeds Cat Breeds] (The Governing Council of the Cat Fancy (GCCF))</ref>.

=== Smulkiausios veislės ===
[[Vaizdas:Curious_Singapura.jpg|thumb|280px|right|[[Singapūro katė]] - smulkiausia natūrali naminių kačių veislė]]
7 smulkiausių naminių kačių veislių sąrašas (pradedant nuo smulkiausios, eilės tvarka apytikrė):
# [[Singapūro katė]] ({{en|Singapura Cat}});
# [[Munčkinas]] (angl. Munchkin cat);
# [[Kornreksas]] (angl. Cornish Rex);
# [[Devonreksas]] (angl. Devon Rex);
# [[Pusiau ilgaplaukė Amerikos riestaausė katė]] (angl. American Curl);
# [[Siamo katė]] (angl. Siamese cat);
# [[Balio katė]] (angl. Balinese cat);

=== Stambiausios veislės ===
[[Vaizdas:Maine_coon_red_tabby_white_of_10_kg.jpg|thumb|280px|right|[[Meinkūnas]] - stambiausia natūrali naminių kačių veislė]]
10 stambiausių, įskaitant hibridinių arba mišrūnų naminių kačių veislių sąrašas (pradedant nuo stambiausių, eilės tvarka apytikrė):
# [[Savanos katė]] ({{en|Savanah cat}}); Tai nėra tradicinė naminių kačių veislė, bet hibridas (''Felis catus'' × ''Leptailurus serval''). Savanos katės kilusios sukryžminus vieną [[Servalas|servalų]] (''Leptailurus serval'') rūšies porūšį su su naminės katės (''Felis catus'') veisle. Dalyje šalių, įskaitant [[Jungtinė Karalystė|Jungtinę Karalystę]], kaip kačių veislės nepripažįsta joje pagrindinė veisles registruojanti [[kačių mėgėjų valdančioji taryba]] (The Governing Council of the Cat Fancy)<ref>gccfcats.org / [https://www.gccfcats.org/Cat-Breeds Cat Breeds]</ref>.
# [[Meinkūnas]] (angl. Maine Coon);
# [[Chausis]] (angl. Chausie); Tai nėra tradicinė naminių kačių veislė, bet hibridas (''Felis catus'' × ''Felis chaus''). Šis hibridas kilo iš [[Nendrinė katė|nendrinės katės]] (''Felis chaus'') rūšies vieno iš porūšių ir naminės katės (''Felis catus'') veislės.
# [[Ragdolas]] (angl. Ragdoll);
# [[Ragamufinas]] (angl. Ragamuffin);
# [[Norvegų miškinė katė]] (angl. Norwegian Forest Cat);
# [[Sibiro katė]] (angl. Siberian cat);
# [[Britų trumpaplaukė katė]] (angl. British Shorthair);
# [[Turkų van katė]] (angl. Turkish Van);
# [[Amerikos trumpauodegė katė]] (angl. American Bobtail);

== Naminių kačių laukiniai protėviai ==
[[Vaizdas:Parc_des_Felins_Chat_de_Gordoni_28082013_2.jpg|thumb|280px|right|[[Libinė afroazinė katė]] (''Felis lybica lybica'') sin. (''Felis silvestris gordoni''). Iš šio afroazinių kačių porūšio yra kilusios beveik visos naminės katės]]
* [[Afroazinė katė]] (''Felis lybica''); Beveik visos tradicinės naminių kačių veislės kilusios iš afroazinių kačių rūšies [[Libinė afroazinė katė|libinių afroazinių kačių]] (''Felis lybica lybica'') porūšio<ref>nationalgeographic.com / [https://news.nationalgeographic.com/news/2007/06/070628-cat-ancestor.html House Cat Origin Traced to Middle Eastern Wildcat Ancestor]. Brian Handwerk for National Geographic News, June 28, 2007</ref>. Tik kelios naminių kačių veislės kilo iš kitų smulkių ar nedidelių [[Mažosios katės|mažųjų kačių]] (''Felinae'') pošeimio rūšių.
* [[Nendrinė katė]] (''Felis chaus''); Sukryžminus šios rūšies katę su namine kate, buvo išvestas [[Chausis|chausių]] hibridas. 
* [[Bengalinė katė]] (''Prionailurus bengalensis''); Sukryžminus bengalinę katę ir naminę katę, ypač [[Egipto Mau]] veislės, buvo išvesta [[Bengalijos katė|Bengalijos kačių]] hibridinė [[veislė]]. Bengalinių kačių genais pasižymi ir [[Serengečio katė|serengečio katės]], kurios kilo sukryžminus bengalijos katę ir [[Rytų trumpakailė katė|rytų trumpakailę katę]]. 
* [[Žofrua katė]] (''Leopardus geoffroyi''); Sukryžminus šios rūšies katę su namine kate, buvo išvesta hibridinė [[safario katė]]<ref>holidogtimes.com / [https://www.holidogtimes.com/cat/cat-breeds/the-safari-cat/ The Safari Cat] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200807161351/https://www.holidogtimes.com/cat/cat-breeds/the-safari-cat/ |date=2020-08-07 }}</ref>.
* [[Servalas]] (''Leptailurus serval''); Sukryžminus vieną iš servalų porūšių ir naminę katę, 1986 m. balandžio 7d. gimė pirmieji hibridinės [[savanos katė]]s kačiukai<ref>savannahbreedsection.org / [http://www.savannahbreedsection.org/history.php Savannah Breed History] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180506163434/http://www.savannahbreedsection.org/history.php |date=2018-05-06 }}</ref><ref>youtube.com / [https://www.youtube.com/watch?v=abuAUjFv88s The Savannah: The Largest Domestic Cats in the World | Cats 101]</ref>. Savanos katės yra stambiausios tarp visų naminių kačių.

== Muziejai ==
Pasaulyje yra ne vienas kačių muziejus: [[Lietuva|Lietuvoje]] ([[Katinų muziejus|Šiauliuose]]), [[Malaizija|Malaizijoje]], [[Šveicarija|Šveicarijoje]], [[Jungtinė Karalystė|Jungtinėje Karalystėje]], [[Rusija|Rusijoje]] ([[Maskva|Maskvoje]]), [[Nyderlandai|Nyderlanduose]] ir kt.

== Taip pat skaityti ==
{{Commons|Felis catus}}
{{Vikižodynas|katė}}

* [[Sąrašas:Kačių veislės|Naminių kačių veislių sąrašas]]
* [[Naminiai gyvūnai]]
* [[Gyvūnų globa]]

== Šaltiniai ==
{{Išn}}

== Nuorodos ==
* .wcf-online.de / [http://www.wcf-online.de/ World Cat Federation (WCF)] | ''[[Anglų kalba|Anglų k.]]''
* catbreedslist.com / [http://www.catbreedslist.com/all-cat-breeds/ all cat breeds] | ''Anglų k''
* press.uchicago.edu / [http://www.press.uchicago.edu/Misc/Chicago/779998.html The Domestic Cat. History, Folklore, Ecology, and Behavior]. An excerpt from Wild Cats of the World, by Mel Sunquist and Fiona Sunquist | ''Anglų k''
* youtube.com / [https://www.youtube.com/watch?v=vEvvRfuVk30 Real Cat Fight ( Watch With Sound)]
* youtube.com / [https://www.youtube.com/watch?v=Q6Iqev-E150 Angry Cat Videos / Angry Cats Compilation]
* youtube.com / [https://www.youtube.com/watch?v=vuD0S9GK0lI&t=3361s FIFe World Cat Show 2017 - Nominations Category 2]

[[Kategorija:Katiniai]]
[[Kategorija:Naminiai gyvūnai]]