Karstų tekstai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Karstas iš 12-os Egipto dinastijos laikų

Karstų tekstai − tekstai, užrašyti ant Senovės Egipto karstų, sarkofagų.

Karstų tekstus sudaro 1185 ritualiniai užkeikimai, patarimai. Jų rašyba suklestėjo Viduriniosios karalystės metu, ypač 11 ir 12-os dinastijų laikais (apie 2055−1795 m. pr. m. e.) ir siejama su demokratizėjančiu egiptiečių požiūriu į pomirtinį gyvenimą. Senosios karalystės metu egiptiečiai tikėjo, kad faraonas, nužengęs į pomirtinį pasaulį, tampa dievu ir eilinio egiptiečio padėtis pomirtiniame pasaulyje išimtinai priklauso nuo faraono valios. Todėl egiptiečių diduomenė stengėsi būti palaidoti arčiau faraono piramidės ir tikėjosi, kad bent esama jų padėtis bus išlaikyta pomirtiniame pasaulyje. Pirmuoju tapuvaldžiu susilpnėjus faraonų valdžiai egiptiečiai pradėjo traktuoti savo pomirtinį būsimą gyvenimą kaip nedaug priklausantį nuo faraono. Karstų tekstų atsiradimas buvo sąlygotas atsiradusio tikėjimo, kad pats mirusysis gali pasirūpinti savimi pomirtinėje kelionėje į mirusiųjų pasaulį ir tam nebūtina faraono malonė. Tekstai buvo užrašomi teik karsto viduje, tiek išorėje.

Didelė dalis karstų tekstų buvo paremti piramidžių tekstais, anksčiau naudotais išskirtinai faraono kapų piramidėse. Kai kurie karstų tekstų turėjo save paaiškinančius pavadinimus, pavyzdžiui, „Kaip nemirti antra mirtimi“ − patarimai sielai, kaip patekti į Ozirio karalystę ir nepranykti amžinai. Kelionė į pomirtinį pasaulį buvo įsivaizduojama dvejopai: kilimu į dangų ir kelionę juo valtimi arba leidimusi į požeminį Ozirio pasaulį. Pastarasis vaizdinys vėlesniu laikotarpiu pradėjo dominuoti. Karstų tekstuose yra himnų, aukų sąrašų, maldų, pomirtinio pasaulio aprašų, kilimo ar kelionės užkeikimų. Kai kuriuos tekstus galima sugrupuoti pagal temą, pavyzdžiui, vienoje grupėje tekstų rašoma apie derlingus Hetepo laukus, kuriuose mirusysis turėjo auginti dovanas Oziriui. „Dviejų kelių knygoje“ pateiktas kelionės į pomirtinį pasaulį žemėlapis. Tekstuose daugiausiai minimos trys dievybės: Ra, kuris veda mirusįjį ar mirusysis prie jo prisijungia kelionei į pomirtinį pasaulį, Ozyris, kaip paties mirusiojo prisikėlimo personifikacija, ir Nut, kuri atitinka nakties dangaus skliautą, kuriuo keliauja Ra, ir kapą, iš kurio prisikelia Ozyris. Karstų tekstai išliko ant apie 200 karstų ir yra jų fragmentų, užrašytų papirusuose, stelose, ant amuletų. Jų chronologija yra nenustatyta. Karstų ir piramidžių tekstų pagrindu sudaryta Naujosios karalystės „Mirusiųjų knyga“.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Ian Shaw, Paul Nicholson. The British Museum Dictionary of Ancient Egypt. The American University in Cairo Press., 2002, p. 69
  • The Oxford Encyclopedia of Ancient Egypt. Tomas I. Red. Donald B. Redford. Oxford University Press, − 2001, p. 287−288