Peržiūrėti šaltinį Karpatai

{{Infolentelė kalnai
| pavadinimas = Karpatai
| paveiksliukas = Карпатский 05.jpg
| fotopav = [[Rytų Karpatai]], [[Ukraina]]
| žemynas = [[Europa]]
| šalys = {{CZEv}}<br /> {{SVKv}}<br /> {{POLv}}<br /> {{HUNv}}<br /> {{UKRv}}<br /> {{ROMv}}<br /> {{SRBv}}
| aukšč vieta = [[Gerlacho viršūnė]], 2655 m
| koord = {{Coord|47|00|N|25|30|E|display=it}}
| uolienos = [[smiltainis]], [[skalūnai]], kristalinės uolienos	
| periodas = 	
| kalnodara =
| iškasenos = [[akmens druska]], [[nafta]], [[gamtinės dujos]]
}}

'''Karpatai''' ({{ro|Carpați}}, [[lenkų kalba|lenk.]], [[čekų kalba|ček.]] ir {{sk|Karpaty}}, [[ukrainiečių kalba|ukr.]] ir {{sr|Карпати}}) – vidurinės [[Europa|Europos]] kalnynas, sudarąs raukšlėtinių kalnų sistemos tęsinį tarp [[Alpės|Alpių]] ir [[Balkanai|Balkanų]].<ref name="VLE">[https://www.vle.lt/straipsnis/karpatai/ ''Karpatai'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2022-08-21.</ref><ref name="EB">{{Cite web|title=Carpathian Mountains|url=https://www.britannica.com/place/Carpathian-Mountains|access-date=2022-08-21|website=[[Britannica]]}}</ref>

== Geografija ==
Karpatai prasideda prie [[Dunojus|Dunojaus]], ties [[Bratislava]] ir netaisyklingu puslankiu tęsiasi 1300 km iki Dunojaus ties [[Geležiniai Vartai|Geležiniais Vartais]]. Šiame ilgyje kalnų skersmuo svyruoja tarp 100–350 km. Jų plotas yra apie 190 000 km². Vakarų Karpatai suskilę į kelias šakas: [[Vakarų Beskidai|Vakarų Beskidus]], Mažuosius Karpatus, [[Aukštieji Tatrai|Aukštuosius Tatrus]] ir Baltuosius kalnus. Aukščiausia Karpatų dalis sudaro [[Tatrai|Tatrų]] kalnyną.

Pietinė dalis vadinama Transilvanijos Alpėmis. Aukščiausioji [[Gerlacho viršūnė]] (Aukštuosiuose Tatruose) 2655 m. Transilvanijos Alpių aukščiausioji viršūnė Negojus (2536 m), o rytiniuose Karpatuose Pietrosulio viršūnė (2305 m). Tik aukščiausiosios vietos turi alpinį charakterį. Vidutinis aukštis – apie 1000 m.

Kalnai pakraščiuose sudaryti iš smiltainio, konglomeratų, molingųjų skalūnų, o šerdį sudaro kristalinės uolienos. Yra senovinių apledėjimų požymių.

Klimatas rūstus, žiemos šaltos, vasaros karštos, drėgnos. Vidutinės sausio temperatūros -5 – -2 °C (viršūnėse žemiau -10 °C), liepos mėnesį laikosi 17–20 °C temperatūra (viršūnėse 4–5 °C). Iškrenta 600–2000 mm kritulių per metus. Žemesnėse vietose apaugę [[ąžuolas|ąžuolų]] ir [[bukas|bukų]] miškais, aukštesnėse – [[pušis|pušynais]]. Aukštikalnėse – subalpiniai krūmynai ir pievos.<ref>{{GEC|199}}</ref> Karpatų gamtai išsaugoti įsteigta daug saugomų teritorijų ([[Karpatų rezervatas]], [[Tatrų nacionalinis parkas]], [[Rodnos kalnų nacionalinis parkas]], [[Poloninų nacionalinis parkas]] ir kt.).

Gyventojai [[lenkai]], [[čekai]], [[slovakai]], [[ukrainiečiai]] (ir [[huculai]]), [[vengrai]], [[rumunai]] ir [[serbai]]. Jie verčiasi miškininkyste, augina avis, medžioja, slėniuose ūkininkauja. [[Transilvanija|Transilvanijos Alpių]] išoriniame pakraštyje išgaunama [[nafta]] ([[Ploještis]]), kai kur iškasama [[Akmens druska|druskos]] ir metalų rūdų. Iki [[1945]] m. Karpatuose, daugiausia Slovakijoje, gyveno apie 150 000 [[Vokietija|vokiečių]], kurie čia buvo isikūrę [[XII amžius|XII]]–[[XIV amžius|XIV]] a., bet apie 90 % jų buvo ištremta į [[Austrija|Austriją]] ir [[Vokietija|Vokietiją]].

== Etimologija ==
Pavadinimas Karpatai įsigalėjęs neseniai. Romėnų šaltiniuose vadinti [[sarmatai|Sarmatų]] kalnais ({{la|Montes Sarmatici}}), vėliau atskiros dalys vadintos Rumunų kalnais, Vengrų (Ugrų) kalnais. Karpatus ({{grc|Καρπάτης}}) II a. mini [[Ptolemėjus]] (taip pat anksčiau [[Herodotas]] mini Karpo upę). Žodžio kilmė greičiausiai [[trakų kalba|trakų]]-[[ilyrų kalba|ilyrų]] kilmės – jis siejamas su [[dakai|dakų]] genties [[karpijai|karpijų]] vardu, tik neaišku, ar jie pasivadinę pagal kalnus, ar atvirkščiai. Toliau pavadinimas siejamas su reikšme „uola, akmuo“ (< {{ide|*ker/sker}} 'viršūnė, skardis').<ref> Room, Adrian. ''Placenames of the World''. London: MacFarland and Co., Inc., 1997.</ref><ref>В. А. Никонов. ''Краткий топонимический словарь''. Москва: Мысль, 1966.</ref>

== Karpatų skirstymas ==
[[Vaizdas:Mapcarpat2.png|thumb|250px|Karpatų regionavimas:<br /> '''Vakarų Karpatai''' (šviesiai ir tamsiai žalia spalva), '''Rytų Karpatai''' (šviesiai ir tamsiai oranžinė), '''Pietų Karpatai''' (šviesiai ir tamsiai mėlyna, tamsiai raudona bei rausva)]]

Įprastai Karpatai skirstomi į tris pagrindines dalis, kurios į dar smulkesnius geografinius regionus:
* [[Vakarų Karpatai]] – rytų [[Čekija]], pietų [[Lenkija]], [[Slovakija]] ir šiaurės [[Vengrija]].
** Išoriniai Vakarų Karpatai
** Vidiniai Vakarų Karpatai
* [[Rytų Karpatai]] – pietryčių Lenkija, šiaurės rytų Slovakija, vakarų [[Ukraina]], šiaurės vidurio [[Rumunija]].
** Išoriniai Rytų Karpatai
** Vidiniai Rytų Karpatai
* [[Pietų Karpatai]] – vakarų Rumunija, šiaurės rytų [[Serbija]].
** Transilvanijos plynaukštė
** Pietų Karpatai
** Vakarų Rumunijos Karpatai
** Serbijos Karpatai

== Aukščiausios viršūnės pagal šalis ==
Aukščiausios [[viršūnė]]s Karpatuose skirtingose šalyse:

{| class="wikitable sortable"
! Viršūnė
! Geologinis skirstymas
! Šalis
! Regionas
! Aukštis (m)
|-
| [[Gerlacho viršūnė]]
| [[Aukštieji Tatrai]]
| [[Slovakija]]
| [[Prešovo kraštas]]
| 2 655
|-
| [[Moldovianu]]
| [[Fegerašo kalnai]]
| [[Rumunija]]
| [[Ardžešo apskritis]]
| 2 544
|-
| [[Rysai]]
| Fatra-Tatra regionas
| [[Lenkija]]
| [[Tatrų apskritis]]
| 2 499
|-
| [[Hoverla]]
| [[Beskidai]]
| [[Ukraina]]
| [[Ivano Frankivsko sritis]], [[Užkarpatės sritis]]
| 2 061
|-
| [[Beljanica]]
| Homolje regionas
| [[Serbija]]
| Braničevo rajonas
| 1 344
|-
|[[Lysa gora]]
|Moravijos-Silezijos Beskidai
|[[Čekija]]
|[[Moravijos-Silezijos kraštas]]
|1 323
|-
| [[Kekešas]]
| Šiaurės Vengrijos kalnynas
| [[Vengrija]]
| [[Hevešas]]
| 1 014
|}

== Galerija ==
{{Multiple image
 | align     = center
 | direction = horizontal
 | width     = 200
 | image1    = Говерла взимку.JPG
 | caption1  = [[Hoverla]], [[Ukraina]]
 | image2    = Retezat View over Bucura lake.jpg
 | caption2  = [[Bukuros ežeras]], [[Rumunija]]
 | image3    = Zdiar1.jpg
 | caption3  = [[Aukštieji Tatrai]], [[Slovakija]]
 | image4    = Bucegi - Sphinx (9372151222).jpg
 | caption4  = [[Bučedžio kalnai]], [[Rumunija]]
}}
{{Multiple image
 | align     = center
 | direction = horizontal
 | width     = 200
 | image1    = Carpathians_in_Ukraine.JPG
 | caption1  = Karpatai, [[Ukraina]]
 | image2    = Waldkarpaten SineWiry.jpg
 | caption2  = [[Beščiadai]], [[Lenkija]]
 | image3    = Nizni Dwoisniak.jpg
 | caption3  = [[Tatrai]], [[Lenkija]]
 | image4    = Branyiszkó 0205 B.JPG
 | caption4  = [[Spišo pilis]], [[Slovakija]]
}}
{{Multiple image
 | align     = center
 | direction = horizontal
 | width     = 200
 | image1      = Synevyr_lake_1.jpg
 | caption1    = [[Synevyro ežeras]], [[Ukraina]]
 | image2      = October Snow.jpg
 | caption2    = [[Karaimano viršukalnė]], [[Rumunija]]
 | image3      = 08 VIII 2004-0015.jpg
 | caption3    = [[Morske Okas]], [[Lenkija]]
 | image4      = Evening at Danube gorge.jpg
 | caption4    = [[Geležiniai Vartai]], [[Dunojus|Dunojuje]]
}}{{Clear}}

== Šaltiniai ==
{{išn}}

{{Commons|Category:Carpathian Mountains|no=T}}

[[Kategorija:Karpatai| ]]