Karolis Hessen-Kassel
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Šį straipsnį ar jo skyrių reikėtų peržiūrėti. Būtina ištaisyti gramatines klaidas, patikrinti rašybą, skyrybą, stilių ir pan. Ištaisę pastebėtas klaidas, ištrinkite šį pranešimą. |
Frydrichas Hessen-Kassel | |
---|---|
Karolis Hessen-Kassel | |
Hesenai | |
Gimė | 1654 m. rugpjūčio 3 d. |
Mirė | 1750 m. kovo 23 d. (95 metai) |
Tėvas | Vilhelmas VI Hessen-Kasselis |
Motina | Hedviga Sofija Brandenburgietė |
Hesen-Kaselio landgrafas | |
Vikiteka | Karolis Hessen-Kassel |
Karolis Hessen-Kassel (vok. Karl von Hessen-Kassel; 1654 m. rugpjūčio 3 d., Kaselis – 1750 m. kovo 23 d. Kaselis) – Hesen-Kaselio landgrafas 1670–1730 metais.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Karolis gimė landgrafo Vilhelmo VI Hessen-Kasselio ir jo sutuoktinės Hedvigos Sofijos Brandenburgietės (1623–1683) šeimoje. Iki 1675 metų Hesen-Kaselį valdė kaip regentė jo motina, iki kol Karolis netapo pilnametis. Vyresnysis Karolio brolis ir Hesen-Kaselio paveldėtojas, landgrafas Vilhelmas VII mirė 1670 metais Paryžiuje.
Landgrafo Karolio Hessen-Kasselio valdymo metais galutinai atsikratė Trisdešimtmečio karo, nuniokojusį šią šalį. Karolis sugebėjo sukurti stiprią armiją, dalyvavusią taip pat kare dėl Ispanijos paveldėjimo. Kaip ir kai kurie kiti Vokietijos valdovai savo laiko, Karolis savo karius subsidijuoti skolinosi iš kitų šalių.
1685 metais Karolis suteikė savo jaunesniam broliui Filipui dalį Hesen-Kaselio landgrafystės. Filipas toje teritorijoje, prie upės Vera pastatė savo rezidenciją – Filipstalio pilį, tapusią naujos landgrafystės centru – Hesen-Filipstal. Atstovai šaltuinės Heseno linijos tęsia savo giminę iki šių dienų.
1685 metų balandžio 18 d. Karolis atidarė savo šalį persekiojamiems Prancūzijoje hugenotams ir valdensams, taip pat nusprendė statyti jiems bažnyčias ir mokyklas. Paskutiniais metais į Šiaurinį Heseną persikėlė ne mažiau 4000 bėglių. 1699 metais landgrafas įkūrė Ziburgą ir apgyvendino į jį atvykusius hugenotus ir valdensus.
Savo valdymo metais landgrafas Karolis išplėtė Vilhelmschiozo parką Kaselyje. Jam, dalinai, priklauso kaskados „Herkulesas“ montavimas Vilhelmschioze. 1709 metais vadovaujant Karoliui Madero dykvietėje (Mader Heide) prasideda pirmieji archeologiniai kasinėjimai.
Šeima
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Landgrafas Karolis buvo vedęs Mariją Amaliją Kettler (1653–1711), Kuršo hercogo Jakobo Ketlerio dukterį. Nuo santuokos su kuria gimė vaikai:
- Vilhelmas (1674–1676);
- Karolis (1675–1677);
- Fredrikas (1676–1751) – Švedijos karalius, Hesen-Kaselio landgrafas;
- Kristijonas (1677);
- Sofija Šarlotė (1678–1749);
- Karolis (1680–1704);
- Vilhelmas (1682–1760) – Hesen-Kaselio landgrafas;
- Leopoldas (1684–1704);
- Liudvikas (1686–1706);
- Marija Luiza (1688–1765);
- Maksimilianas (1689–1753);
- Jurgis Karolis (1691–1755);
- Eleonora (1694);
- Vilhelmina Šarlotė (1695–1722).
Ladgrafas Karolis taip pat ilgą laiką nuo 1713 metų turėjo romaną su Žana-Margarita de Fer, de Langalleri markize, nuo mkurios taip pat turėjo vaikų.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Philippi, Hans: Landgraf Karl von Hessen-Kassel. Ein deutscher Fürst der Barockzeit (Veröffentlichungen der Historischen Kommission für Hessen, 34), Marburg, 1976
- Puppel, Pauline: Die Regentin. Vormundschaftliche Herrschaft in Hessen 1500–1700, Frankfurt/Main, 2004 (S. 236–277)