Karo tarnyba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Karinės tarnybos teisinis reglamentavimas pasaulyje:
Nėra kariuomenės.
Tarnyba tik savanoriška.
Ketinama panaikinti per artimiausius 3 metus.
Privaloma karinė tarnyba.
Nėra duomenų 

Karinė tarnyba – vieno asmens ar jų grupės tarnyba ginkluotosiose pajėgose ar kitoje karinėje organizacijoje. Ši tarnyba gali būti savanoriško pasirinkimo dalykas arba privaloma.

Kai kuriose valstybėse tam tikrą laiką ištarnauti turi kiekvienas jų pilietis (pvz., Izraelyje), išimtys daromos tik dėl sveikatos ar religinių įsitikinimų. Valstybėse su visiškai savanoriška karine tarnyba privaloma tarnyba privaloma tik karo ar panašios krizės atveju. Privaloma karinė tarnyba visada, išskyrus labai retus atvejus kai kuriose valstybėse, taikoma tik vyrams.

Karo tarnyba Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atminimo apie atliktą tarnybą tarpukario Lietuvos kariuomenėje plakatas, įteikiamas šauktiniam baigus tarnybą.

Pagal dabartinį Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą skiriamos šios Lietuvos respublikos piliečių karo tarnybos formos:

  • Tikroji karo tarnyba:
    • privalomoji karo tarnyba – karo prievolininko atliekama pradinė karo tarnyba, tarnyba rezerve ar tarnyba paskelbus mobilizaciją
    • profesinė karo tarnyba – nuolatinė karo tarnyba pagal profesinės karo tarnybos sutartį Lietuvos kariuomenėje ar kitose krašto apsaugos sistemos institucijose, taip pat šio įstatymo nustatytais atvejais kitose valstybės, užsienio valstybių ar tarptautinėse institucijose.
    • kariūnų tarnyba – tarnyba, atliekama studijuojant Lietuvos arba užsienio karo mokymo įstaigoje, kurią baigusiems suteikiamas karininko laipsnis. Kariūno tarnyba trunka iki priėmimo į profesinę karo tarnybą ar išleidimo į atsargą arba atleidimo ar pašalinimo iš jos nustatyta tvarka.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]