Pereiti prie turinio

Karibų Andai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Aukščiausia Karibų Andų dalis – Naigvatos kalnas

Karibų Andai (isp. Cordillera del Caribe) – Andų kalnų šiaurės rytinė dalis Venesueloje, netoli Karibų jūros. Tęsiasi nuo Jarakujo slėnio į rytus iki Parijos pusiasalio rytinio kyšulio. Ilgis 800–900 km. Tai pati žemiausia Andų dalis, iškylanti iki 2765 m (Naigvatos kalnas).

Susidarę iš mezozojaus metamorfinių, vulkaninių ir nuosėdinių uolienų. Dažni žemės drebėjimai. Yra karstinių reljefo formų, urvų (Gvacharų urvas), požeminių upių. Telkšo Valensijos ežeras.

Karibų Andus sudaro du pagrindiniai masyvai – Venesuelos Pakrantės Kordiljera ir Vidinis kalnagūbris (Serranía del Interior). Šiuos masyvus skiria tektoninė Unarės įduba, kuria teka Unarės upė.

Šiauriniuose šlaituose veši drėgnieji atogrąžų miškai, pietiniuose – kserofitiniai krūmai, virš 900–1000 m aukščio – kalnų lapus metančių ir visžalių medžių miškai.[1]

Papėdėse ir tarpukalnių įdubose tankiai gyvenama; didžiausi miestai Karakasas, Valensija.[2]

  1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 198
  2. Karibų Andai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006