Peržiūrėti šaltinį Kabutės

{{Skyrybos ženklai}}

'''Kabutės''' – šalutinis [[Skyryba|skyrybos]] ženklas, kuriuo išskiriami kokiu nors ypatingu santykiu su pagrindiniu tekstu susiję [[žodis|žodžiai]] ar [[sakinys|sakiniai]]. Kitų [[Ženklas (kalbotyra)|ženklų]] kabutės neatstoja.

[[Lietuvių kalba|Lietuvių kalboje]] kabutės naudojamos [[citata|citatoms]] ir [[tiesioginė kalba|tiesioginei kalbai]] išskirti. Naudojamos atidaromosios („) ir uždaromosios (“) kabutės.<ref>[http://www.vlkk.lt/vlkk-nutarimai/nutarimai/nutarimo-del-lietuviu-kalbos-taisykles Valstybinė lietuvių kalbos komisijos nutarimas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210117100242/http://www.vlkk.lt/vlkk-nutarimai/nutarimai/nutarimo-del-lietuviu-kalbos-taisykles |date=2021-01-17 }} (2019).</ref> Lietuviškų kabučių grafinė raiška (apačioje devynetukai, viršuje – šešetukai) apibrėžta lietuvių kalbos skyrybos taisyklėse. Tokios pat kabutės vartojamos [[čekų kalba|čekų]], [[islandų kalba|islandų]], [[slovakų kalba|slovakų]] ir [[vokiečių kalba|vokiečių kalbose]].<ref>[[VLKK]]. [http://www.vlkk.lt/konsultacijos/3501-lietuviskos-kabutes Kokia yra lietuviškų kabučių forma? Kaip jas surinkti kompiuteriu?] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220419135947/http://www.vlkk.lt/konsultacijos/3501-lietuviskos-kabutes |date=2022-04-19 }}</ref> [[Anglų kalba|Anglų]] ir kai kuriose kitose kalbose kabučių pradžios ir pabaigos ženklas (") nesiskiria.

== Naudojimas ==

Kabutėmis skiriama tiesioginė kalba, kai ji po autoriaus žodžių rašoma toje pačioje eilutėje:
# ''Į ją pažiūrėję, žmonės sakydavo: „Kokia graži ir maloni mergytė“''.
# ''Visus vyrus sustatė valsčiaus patalpos kairėje ir sakė: „Kas už Pečiūrą, pasilikite vietoje, o kas prieš jį, pereikite dešinėn pusėn“''.

Kabutėmis skiriamos tiesiogine kalba išreikštos veikėjo mintys ar samprotavimai:
# ''Andrius galvojo: „Ne, aš dabar nieko nebijau“''.
# ''„Negerai, negerai“, – sakė jis sau, eidamas į jūrą''.

Kabutėmis išskiriamos citatos, autoriaus kalboje pakartojami užrašai, kieno nors žodžiai, [[Garsas|garsų]] pamėgdžiojimai:
# ''Pirmoji lietuviška knyga prasideda žodžiais: „Broliai seserys, imkit mane ir skaitykit…“''

Kabutėmis išskiriami tikriniai simboliniai įstaigų, organizacijų, knygų, laikraščių, meno kūrinių pavadinimai, mechanizmų ir gaminių markės:
# ''Rungtynes šešių taškų skirtumu laimėjo Kauno „Žalgiris“''.

Su kabutėmis gali būti rašomi netiesiogine [[Ironija|ironiška]] reikšme pavartoti žodžiai arba žodžiai, nuo kurių autorius nori atsiriboti, pateikti kaip svetimus:
# ''Tie dideli puikūs miškai buvo „mūsų“ pono…''

== Šaltiniai ==
{{išn}}

[[Kategorija:Skyrybos ženklai]]