Kabasetas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Kabasetas

Kabasetas – lengvas aukštą skrybėlę smailiu viršumi siaurais bryliais primenantis šalmas.

Kabaseto viršus aukštas, smailus (tokį smailumą vadina migdolo formos), horizontalūs bryliai labai siauri, kartais priekyje ir užpakalyje kiek užlenkti. Kartais kabaseto smailus viršus būdavo nulenktas atgal.

Kabasetai atsirado apie 1550 m. Vėliau jie išstūmė morionus, kadangi moriono kraštai buvo gana nepatogūs šauliams, kuriems nusitaikant reikėdavo priglausti buožę prie skruosto. Kurį laiką buvo gaminami ir naudojami tarpinės formos šalmai morioniški kabasetai (angl. morion cabaset).

XVI a. kabasetus nešiojo net žymūs riteriai. Žinoma, kad juos nešiojo karalius Pranciškus II (1543–1560), hercogas Filipas Emanuelis Savojietis (1553–1580) ir kiti žinomi aristokratai. Kabasetai ėmė išnyko apie 1640 m.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]