Kūno kalba
 |
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Informacija Vikipedijoje turi būti patikrinama. Paieškokite patikimų šaltinių ir paremkite straipsnio medžiagą išnašomis į šaltinius. |
Kūno kalba – sąvoka, apimanti dviejų ir daugiau žmonių bendravimo formą, naudojant ne garsus ar kitas priemones, o kūno judesius.
Kūno kalba taip pat yra viena iš efektyvios komunikacijos priemonių, padedančių geriau suprasti pašnekovą.
Kūno kalba, kaip nestruktūruota, negramatiška ir plačiai interpretuojama bendravimo forma, nėra kalbos forma.[1] Ji skiriasi nuo gestų kalbų, kurios yra tikros kalbos su sudėtinga gramatikos sistema ir pasižymi pagrindinėmis visoms kalboms būdingomis savybėmis.[2][3]
Kai kurie mokslininkai daro išvadą, kad nežodinis bendravimas sudaro didžiumą informacijos, perduodamos per tarpasmeninę sąveiką.[4]
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Marschark, Mark (1993). Psychological Development of Deaf Children. Oxford University Press. p. 27. ISBN 0-19-506899-8.
- ↑ Klimt, Edward S.; & Belling, Ursula. (1979). The signs of language. Cambridge, MA: Harvard University Press. ISBN 0674807952.
- ↑ Candler, Wendy; & Lille-Martin, Diane. (2006). Sign Language and Linguistic Universals.: Cambridge University Press.
- ↑ Onsager, Mark. "Understanding the Importance of Non-Verbal Communication", Body Language Dictionary Archyvuota kopija 2017-05-06 iš Wayback Machine projekto., New York, 2014-05-19.