Jurbarko spaustuvė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Jurbarko spaustuvė – spaustuvės, veikusios Jurbarke.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmoji spaustuvė Jurbarke veikė 19021904 m., savininkas A. Januškevičius. 19131940 m. veikė N. Abramsono spaustuvė, spausdinusi etiketes, pakvietimus. Panemunėje, Jurbarko apylinkėse įsikūręs saleziečių vienuolynas taip pat turėjo savo spaustuvę.

Pokario metais visų buvusių spaustuvių įranga perduota Jurbarko apskrities spaustuvei, kuri nuo 1949 m. spausdino apskrities laikraštį „Tarybinė vėliava“, nuo 1950 m. – rajono laikraštį „Po Spalio vėliava“. 19511953 m. Jurbarko spaustuvė spausdino MTS laikraščius – Vytėnų „Už aukštą derlių“ ir Jurbarko „Už bolševikinius kolūkius“, vėliau tapusį „Mechanizatorių žodžiu“. 1962 m. Jurbarko spaustuvė buvo uždaryta. Raseinių ir Jurbarko rajonams leistas Raseinių teritorinės gamybinės kolūkių ir tarybinių ūkių valdybos laikraštis „Naujas rytas“. Redakcija ir spaustuvė buvo Raseiniuose. 1962 m. gruodžio mėn. Jurbarko spaustuvė tapo Tauragės spaustuvės skyriumi. 1963 m. Jurbarko spaustuvė išleido pirmąjį laikraščio „Šviesa“ numerį. Nuo 1976 m. birželio mėn. Jurbarko spaustuvė buvo prijungta prie Kauno Raidės spaustuvės ir veikė kaip skyrius. 19821984 m. įsigijo du linotipus, dvi plokščiosios spaudos mašinas, vieną tigelinę mašina. Spaustuvėje buvo renkamas Jurbarko rajono laikraštis „Šviesa“ ir spausdinamas Kauno „Raidėje“. Pastaruoju metu Jurbarko spaustuvė spausdino blankus, dokumentus, smulkius spaudinius. [1] Dabar Jurbarke, Vytauto Didžiojo g. 8 veikia Žemaitaičio ir Domeikos KŪB Jurbarko filialas spaustuvė „Medvetas“.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 197 psl.