Juodųjų žirgų tango
Juodųjų žirgų tango | |
---|---|
Ėjimai | 1. d4 Žf6 2. c4 Žc6 |
ECO | A50 |
Sukurta | Frydrichas Zemišas prieš Karlosą Torė, Baden-Badenas, 1925 |
Motininis debiutas | Indiškoji gynyba |
Juodųjų žirgų tango, dar žinoma kaip meksikietiškoji gynyba arba Kevico-Trajkovičiaus gynyba – šachmatų debiutas , kurio ėjimai:
- 1. d4 Žf6
- 2. c4 Žc6
Meksikos didmeistris Karlosas Torė jį populiarino 1920-aisiais. Pirmoji žinoma partija buvo Zemišas-Torė 1925-aisiais[1]. Vėliau ją žaidė amerikiečių meistras Aleksandras Kevicas, o dar vėliau – jugoslavas Michailas Trajkovičius[2][3] ir TSRS didmeistris Anatolijus Lutikovas[4][5][6][7]. Dar vėliau tarptautinis meistras Georgijus Orlovas išleido knygas apie šį debiutą 1992-aisiais 1998-aisiais. Orlovas pirmojoje knygoje pavadino šį debiutą „juodųjų žirgų tango“, apibūdinant pirmuosius du juodųjų ėjimus ir vėliau paprastai vykstančius žirgo išvijimus. Nuo 1992-ųjų keletas didmeistrių kartais panaudodavo šį debiutą, pvz., Viorelis Bologanas, Džoelas Bendžaminas, Laris Kristiansenas ir Aleksas Jermolinskis, tačiau jis vis tiek laikomas retu, nes užblokuoja c pėstininką, pastato žirgą į nepatogią padėtį ir atsiliekia nuo baltųjų kovoje dėl centro.
Tęsiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]3. Žf3
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]3. Žf3 yra populiariausias baltųjų tęsinys, užkertantis kelią ėjimui 3...e5[8]. Juodieji paprastai atsako 3...e6, nors 3...d6 irgi galimas[8][9]. Po 3...e6, baltieji gali tęsti 4. Žc3 Rb4 (pervedant į Nimcovičiaus gynybą); 4. a3, po ko juodieji tęsia 4...d5 arba 4...d6, ruošiant 5...e5 arba 5...g6; arba 4.g3, juodiesiems tęsiant 4...d5, pereinant į kataloniškąjį debiutą arba 4...Rb4+, rekomenduojamą Orlovo.
3. Žc3
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Ėjimas 3. Žc3 ya antras pagal populiarumą. Po 3...e5, įdomi galimybė yra 4. Žf3. Po šio ėjimo Ričardas Paliseris rekomenduoja 4...e4!? , o Orlovas – 4...ed 5. Žxd4 Rb4 . Tačiau pagrindinis tęsinys yra 4. d5 Že7 , ir dabar galima žaisti 5. Žf3 Žg6 arba pereiti į senąją indiškąją gynybą su 5. Žf3 d6 6. e4 g6 7. Re2 Rg7 8. 0-0 0-0. Retesnis ėjimas yra 3...e6, leidžiant baltiesiems žaisti 4. e4 (ėjimai 4. d5, 4. Rg5 , 4. a3, 4. f3 ir 4. Žf3 taip pat galimi), po ko seka centro pralaužimas 4...d5. Baltųjų pagrindiniai tęsiniai yra 5. e5 , 5. ed , 5. cd ir 5. Rg5 .
3.d5
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Ambicingas ėjimas 3. d5 yra žaistinas, bet retas. Po 3...Že5 4.e4 (kviečiant 4...Žxe4?? 5. Vd4 , po ko laimimas žirgas) juodieji renkasi iš 4...e6 ir 4...Žg6 . Po 4...e6 galima žaisti 5. f4 Žg6 6. Rd3 ed .
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ ,„Fridrich Sämisch vs Carlos Torre-Repeto, Baden-Baden 1925“. Chessgames.com. Nuoroda tikrinta 2009-03-06.
- ↑ Palliser, p. 10.
- ↑ Walter Korn, Modern Chess Openings (9th ed. 1957), Pitman, p. 234 (citing a 1952 game by Trajkovic).
- ↑ Walter Korn, Modern Chess Openings (12th ed. 1982), David McKay, p. 310. ISBN 0-679-13500-6.
- ↑ Czerniak-Lutikov, IBM B 1968. Chessgames.com. Nuoroda tikrinta on 2009-03-06.
- ↑ Trapl-Lutikov, Warsaw Armies Championship 1969. Chessgames.com. Nuoroda tikrinta on 2009-03-06.
- ↑ Uhlmann-Lutikov, Sarajevo 1969. Chessgames.com. Nuoroda tikrinta on 2009-03-06.
- ↑ 8,0 8,1 Palliser, p. 82.
- ↑ Orlov 1998, pp. 53-54.
|