Jonušavos herbas

Jonušavos herbas ant Kėdainių rotušės pastato

Jonušavos herbas – pagrindinis buvusio viduramžių miesto Jonušavos (dabar Kėdainių miesto dalis) heraldinis atributas. Herbo simboliai pavaizduoti ovalo formos skyde, kurie įvilkti į puošnius auksinius kartušus ir papuošti vaisiais. Kartu su Kėdainių herbu, Jonušavos herbas laikomas vienu gražiausių baroko stiliaus pavyzdžių Lietuvos heraldikoje, jų puošni kompozicija atspindėjo abiejų miestų turtingumą ir gerovę.

Aprašas

Herbe yra geltoname lauke raudona kunigaikštiška mitra ir po ja, žydrame lauke, inicialo raidė I taip, kad abiejų herbų laukai būtų perkirsti ir sudaryti iš žydros ir geltonos spalvos. Herbas tikriausiai kilo nuo antspaudo, kurį Jonušas Radvila 1647 m. leido turėti vokiečiams liuteronams. Jame buvo pavaizduota raidė I ir kunigaikštiška kepurė virš jos. Jonušo Radvilos paskelbtuose nuostatuose nurodyta, kad Jonušavos antspaudą turi saugoti vokiečių bendruomenės vyresnysis, o visus svarbiausius Kėdainių miesto aktus būtina antspauduoti abiem antspaudais – Senųjų Kėdainių ir Naujųjų Kėdainių (arba Jonušavos).

Istorija

Jonušavos herbą 1648 m. patvirtino ATR valdovas Vladislovas Vaza. Valdovo duotoje privilegijoje skelbiama:

... suteikiame abiem miestams atskirus herbus (atsisakant pirmojo): senajam miestui geltoname arba auksiniame lauke juodą erelio sparną su vienintele koja, laikančia žydrame lauke esančią plieninę pasagą, paženklintą trimis auksiniais kryžiais. O Naujajam miestui – taip pat geltoname lauke raudoną kunigaikštišką mitrą ir po ja, žydrame lauke, inicialo raidę I taip, kad abiejų herbų laukai būtų perkirsti ir sudaryti iš žydros ir geltonos spalvos, kaip matyti nupiešta. Juos abu kartu minėti Kėdainių miestiečiai amžinai turės naudoti ir raudonu vašku visas bylas ir aktus, teismo sprendimus ir liudijimus bei visus uždarus ir atvirus laiškus antspauduoti.

Herbą Jonušava naudojo iki XVIII a. pabaigos.