Jonavos rajono gamta

Jonavos rajono gamta - centrinėje Lietuvoje dalyje esančio Jonavos rajono gyvosios ir negyvosios gamtos visuma.

Jonavos rajono augalija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jonavos rajone užregistruotos 754 natūraliai augančios induočių augalų rūšys (99 šeimos ir 358 gentys). 725 rūšys (96,1 %) - gaubtasėkliai, 3 - plikasėkliai, 26 - sporiniai induočiai. Pati gausiausia - kaip ir visoje Lietuvoje - astrinių šeima^[1].

Jonavos rajono gyvūnija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Stuburinių gyvūnų - 240 rūšys, vabzdžių - 685. Žinduolių - 44, paukščių - 161, roplių - 5, varliagyvių - 11, žuvų - 36 rūšys^[2].

Jonavos rajono saugomos teritorijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Jonavos rajono saugomos teritorijos.

Jonavos rajono miškai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Jonavos miškai.

1966 m. miškingumas siekė 31,8 %, 1983 m. - 34,8 %. 2010 m. - apie 40 %. Valstybinius miškus valdo Jonavos miškų urėdija (urėdas Vytautas Daukševičius). Dauguma miškų susitelkę rajono pietrytinėje dalyje. Čia plyti kone visi didžiausi miškai – Gaižiūnų, Užusalių, Bešių, Barsukynės, Milagainių. Vyrauja nederlinguose smėlynuose ir žvyrynuose augantys pušynai. Yra nemažai ir mišrių miškų, kurie auga derlingesnėse augavietėse. Pamiškėse ir tarpumiškėse išliko natūralių ir pusiau natūralių gamtinių buveinių. Daugelis rajono miškų pasižymi didele biologine įvairove, retų ir saugomų gyvūnų bei augalų rūšių gausa. Mozaikiškose, nuo sausų, nederlingų kimininių pušynų iki drėgnų derlingų uosynų ir ąžuolynų besikaitaliojančiose miškų bendrijose tarpsta nemažai retųjų augalų: vėjalandės šilagėlės, daugiametės blizgės, paprastieji kardeliai, totorinės maludės, miškinės varnalėšos, lininės žarotūnės, mažosios šimtūnės, žalsvažiedės blandys, tuščiaviduriai rūteniai. Kai kuriuose Jonavos rajono miškuose aptinkami lututės, tripirščiai geniai, pilkosios meletos, uldukai, Neries pakrantėse gyvena žalvarniai^[3].

Jonavos rajono saugotinos teritorijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jonavos rajono gamtą tyrinėjusi biologų ir geografų grupė pasiūlė saugoti ir šias teritorijas (leidinyje „Jonavos krašto gamta“, 2001 m.):

Gaižiūnų miškas (dalis)
Žeimių miškas (šiaurinė dalis)
Gaižiūnų poligono atviri smėlynai ir aukštapelkė
Smėlynai pagal geležinkelio pylimą ties Rizgonių žvyro karjeru
Pageležių raistas
Lokio upelis ties Gudžionimis
Lomenos ir ir Verkstinės santaka
kt.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ Augalai // Jonavos krašto gamta (sudarytojai Vidmantas Malinauskas ir Jonas Augustauskas). „Piko valanda“, Marijampolė, 2001. 21 psl.
↑ Gyvūnai // Jonavos krašto gamta (sudarytojai Vidmantas Malinauskas ir Jonas Augustauskas). „Piko valanda“, Marijampolė, 2001. 24 psl.
↑ Jonavos rajono augalija ir gyvūnija (doc)

[1] Augalai // Jonavos krašto gamta (sudarytojai Vidmantas Malinauskas ir Jonas Augustauskas). „Piko valanda“, Marijampolė, 2001. 21 psl.

[2] Gyvūnai // Jonavos krašto gamta (sudarytojai Vidmantas Malinauskas ir Jonas Augustauskas). „Piko valanda“, Marijampolė, 2001. 24 psl.

[3] Jonavos rajono augalija ir gyvūnija (doc)

[1]

[2]

[3]