Jonas Užupis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Jonas Užupis (slapyvardis Šerenga, 1848 m. gegužės 24 d. Šunkarių kaime, Naumiesčio valsčius1917 m. rugsėjo 26 d. Seinuose) – Romos katalikų kunigas, lietuvių poetas ir vertėjas, tautosakininkas, dramaturgas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokėsi Marijampolės gimnazijoje ir Seinų kunigų seminarijoje. 1875 m. įšventintas kunigu, dirbo sielovados darbą Vygriuose, Seinuose ir kt. parapijose. Rašė lietuvybės išsaugojimo, satyrinėmis temomis. Bendradarbiavo laikraštyje „Aušra“, joje paskelbė du eilėraščius. Svarbiausias jo veikalas – dviejų dalių eiliuotas epas apie lietuvių tautos kilmę „Lietuvos Eneida“, buvo paruošęs ir trečią dalį, kuri liko rankraštyje. Laikraštyje „Viltis“ paskelbė dramą „Čigono priegoda“, kurią dėl stiliaus kritikavo Vaižgantas. Vertė iš lenkų kalbos, rinko tautosaką.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuvos Eneida arba Lietuvių tautos ineita į atrastąją tėvynę: semta iš įvairiausių prosenuolių padavimų. Laukaičio ir b – vės sp., Seinai, 1913–1914

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tarybų Lietuvos enciklopedija, 4 tomas, Vyriausioji Enciklopedijų Redakcija, Vilnius, 1988, 399 psl.