Jonas Juodzevičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Jonas Juodzevičius (1947 m. sausio 14 d. Paežerėliuose, Šakių apskritis) – Lietuvos tapytojas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1971 m. baigė Lietuvos dailės institutą. 1977 m. tobulinosi I. Repino tapybos, skulptūros ir architektūros institute Leningrade. 19721978 m. Lietuvos dailės instituto, 19791986 m. – Kapsuko vaikų dailės mokyklos, nuo 1995 m. Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės instituto dėstytojas. Lietuvos dailininkų sąjungos narys.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nutapė peizažų („Tauragnai1973 m., „Rugiena“ 1975 m., „Šešupė1976 m., „Tėviškė“, „Kopos“, abu 1979 m., „Sūduvos kraštas“ 1981 m., „Prie Alaušo ežero“ 1982 m.), portretų (R. Dalinkevičiaus, R. Martinėno, A. Šaltenio, visi 1978 m.), figūrinių kompozicijų („Seni žmonės“ 1983 m.). Kūriniai ekspresyvios raiškos, būdinga fragmentinė kompozicija, kontrastingos spalvos, dekoratyvumas. Nuo 1973 m. dalyvauja parodose, individualios parodos surengtos Vilniuje (1975 m.), Marijampolėje (1979 m., 1998 m.), Kaune (19971998 m.), kitur. Kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Jonas Juodzevičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006