Jonas Januška (1906)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Jonas Januška (1906 m. gegužės 8 d. Kaniūkuose, Raudonės valsčius1947 m. vasario 26 d. Šiaurės geležinkelio lageris, Komijos ATSR) – Lietuvos teisininkas, pasipriešinimo nacių ir sovietiniam okupaciniams režimams veikėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1932 m. baigė Vytauto Didžiojo universitetą. 19341941 dirbo taikos teisėju Semeliškėse, Trakuose. Naciams okupavus Lietuvą, 19411944 m. liepos mėn. buvo Kauno apygardos prokuroro pavaduotojas. Įsitraukė į Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto veiklą, nuo 1944 m. vasario mėn. – VLIK prezidiumo atsakomasis sekretorius. Su kitais bandė atkurti VLIK vadovybę, kai jos dalį naciai suėmė, kiti nuo Raudonosios armijos pasitraukė į Vakarus. Raudonajai armijai užėmus Lietuvą kurį laiką gyveno tėviškėje. 1944 pab.-1945 pr. dirbo Klaipėdos mėsos kombinato kanceliarijos viršininku. 1945 m. sausio mėn. NKVD suimtas. 1946 m. vasario mėn. LTSR NKVD karo tribunolo nuteistas. Kalintas viename Šiaurės geležinkelio lagerių Komijoje, liudytojų duomenimis, žuvo per nelaimingą atsitikimą.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Virginija RudienėJonas Januška (1906). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 531 psl.