Jonas Danguolis Diliūnas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Jonas Danguolis Diliūnas (g. 1935 m. vasario 4 d. Širvintose) – Lietuvos geologas, fizinių mokslų daktaras.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1959 m. baigė Vilniaus universitetą. 1971 m. geologijos ir mineralogijos mokslų kandidatas.

19591968 m. dirbo Lietuvos geologijos valdybos organizacijose. Nuo 1968 m. dirba Geologijos institute (nuo 2002 m. Geologijos ir geografijos institutas), Požeminio vandens išteklių dirbtinio papildymo ir eksploatavimo metodų laboratorijos, Hidrogeologijos skyriaus, Požeminio vandens skyriaus (vėliau sektoriaus) vadovas. 19681979 m. ir nuo 1996 m. dėsto Vilniaus universitete.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atrado požeminio vandens telkinius, tyrinėjo požeminio vandens išteklius, jų panaudojimą bei gavybą Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir kt. Lietuvos miestų vandens tiekimui.[1]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Nemuno ir Neries slėnių požeminio vandens panaudojimo perspektyvos, 1973 m.
  • Požeminio vandens išteklių dirbtinio papildymo sistemų įrengimas ir eksploatavimas, su kitais, 1984 m.
  • Spindulinių šulinių Lietuvoje naudojimo patirtis ir perspektyvos, su kitais, 1986 m.
  • Geležis Lietuvos gėlame požeminiame vandenyje, su A. Jurevičiumi, 1998 m.
  • Manganas Lietuvos gėlame požeminiame vandenyje, su A. Jurevičiumi, M. Kaminsku, 2002 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Jonas Danguolis Diliūnas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 771 psl.