Peržiūrėti šaltinį Jiezno kautynės

{{Infobox karinis konfliktas
|conflict= Jiezno kautynės
|partof= [[Lietuvos nepriklausomybės kovos]]
|image= 
|caption= 
|date= [[1919]] m. [[vasario 10]]-13 d.
|place= [[Jieznas]], [[Lietuva]]
|result= Lietuvos pergalė
|combatant1=
[[Image:Red flag.svg|23px]] [[Bolševikai]]
|combatant2=
{{flagicon|Lithuania}} [[Lietuva]]
{{flagicon|Germany}} [[Saksų savanoriai]]
}}
[[Vaizdas:Jiezno musio schema.jpg|miniatiūra|1919 m. vasario 11 d. įvykusio Jiezno mūšio schema.]]
'''Jiezno kautynės''' – vienos pirmųjų [[TLK|Lietuvos kariuomenė]]s kautynių su [[Raudonoji armija|Raudonąja armija]] per [[Lietuvos nepriklausomybės kovos|Nepriklausomybės karą]], vykusios [[1919]] m. [[vasario 10]]–[[vasario 13|13]] d. [[Jieznas|Jiezne]].

== Rusijos puolimas ==
Raudonosios armijos vadovybė planavo puolimu iš šiaurės – [[Kėdainių kautynės|per Kėdainius]] ir pietų apsupti bei užimti [[Kaunas|Kauną]]. Raudonosios armijos junginių pietinės grupuotės dalis (7<sup>asis</sup> pulkas, daugiau kaip 600 žmonių) turėjo žygiuoti per [[Aukštadvaris|Aukštadvarį]], Jiezną, [[Birštonas|Birštoną]], [[Prienai|Prienus]], kita dalis – per [[Alytus|Alytų]] ir pulti Kauną iš pietų. Gavusi žvalgybos duomenų apie Raudonosios armijos planus ir pradėtą žygį, Lietuvos karinė vadovybė iš Kauno pasiuntė [[Stasys Zaskevičius|Stasio Zaskevičiaus]] vadovaujamą [[Antrasis pėstininkų pulkas|2<sup>ojo</sup> pėstininkų pulko]] kuopą ir raitelių būrį, apie 30 karių, Jiezno link.

== Kautynės ==
[[Vasario 9]] d. Raudonosios armijos dalinys jau buvo užėmęs Jiezną ir susitelkęs gretimuose kaimuose. Gavę įsakymą užimti Jiezną, lietuvių pėstininkai, padalyti į dvi dalis, [[vasario 11]] d. apie 12 val. 30 min. pradėjo puolimą iš vakarų ir iš pietų, o raitininkai – iš rytų. Priešo pajėgos buvo stipresnės; puolimas nepavyko iš dalies ir dėl 1<sup>ojo</sup> būrio vado Četuchino išdavystės (pasidavė į nelaisvę). 18 sužeistų karių pateko į nelaisvę, vėliau jie buvo raudonarmiečių nužudyti. Kuopa pasitraukė į Birštoną.
[[Vaizdas:Bolseviku 7 pulko kariai.jpg|miniatiūra|Bolševikų 7-ojo pulko, dalyvavusio mūšyje dėl Jiezno, kariai. 1919 m. fotografija.]]
[[Vasario 11]] d. iš Alytaus į Prienus atvyko pastiprinimas: [[Pirmasis pėstininkų pulkas|1<sup>ojo</sup> pėstininkų pulko]] kuopa ir [[saksų savanoriai|saksų savanorių]] pėstininkų dvi kuopos su sunkiaisiais [[kulkosvaidis|kulkosvaidžiais]], [[artilerija]]. Iš šiaurės turėjo pulti saksų savanorių raitųjų žvalgų padalinys. [[Vasario 13]] d. lietuvių kariai drauge su [[vokiečiai]]s pagal kartu parengtą planą puolė Jiezną. Miestelis buvo apsuptas, Raudonosios armijos daliniai sumušti ir priversti trauktis. Lietuviams atiteko: 4 kulkosvaidžiai, apie 50 šautuvų, daug šovinių, Raudonosios armijos 7<sup>ojo</sup> pulko vėliava. 

Nepavykus Jiezno puolimui Raudonosios armijos vadovybės planas užimti Kauną puolimu iš pietų pradėjo žlugti, galutinai žlugo po Lietuvos pergale pasibaigusių [[1919]] m. [[vasario 12]]–15 d. vykusių [[Alytaus kautynės|Alytaus kautynių]].<ref>{{VLE|VIII|662||Jiezno kautynės}}</ref>

Jiezno kautynių ketu Lietuvos kariuomenė paėmė trofėjų - bolševikų lėktuvą "[[Sopwith 1½ Strutter]]", tapusį pirmuoju [[Lietuvos karo aviacija|Lietuvos karo aviacijos]] orlaiviu.

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

[[Kategorija:Nepriklausomybės karo mūšiai]]
[[Kategorija:Jieznas]]
[[Kategorija:Mūšiai Lietuvos teritorijoje]]
[[Kategorija:1919 metai]]