Janas Opalinskis (1684)
| Janas Opalinskis (1684) | |
|---|---|
| Opalinskiai | |
| |
| Herbas „Łodzia“ | |
| Gimė | 1629 m. |
| Mirė | 1684 m. vasario 18 d. (~55 metai) |
| Tėvas | Janas Petras Opalinskis |
| Motina | Katerina Leščinska |
| Sutuoktinis (-ė) | Sofija Pšijemska |
Janas Opalinskis (1629–1684 m. vasario 18 d.) – Lenkijos valstybinis ir karinis veikėjas, Inovroclavo (1664–1665), Kališo vaivada (1665–1678), Brest-Kujavijos ir Didžiosios Lenkijos generalinis seniūnas (1678–1684).
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lenkijos magnatų Opalinskių giminės atstovas, herbo „Lodzia“ savininkas. Kališo vaivados Jano Petro Opalinskio (1601–1665) ir Katerinos Leščinskos (apie 1605–1664) vyresnysis sūnus. Jaunesnieji broliai – Kazimieras Janas ir Petras.
Ėjo Seradzo žemės maršalkos pareigas nuo 1652 metų, 1658 metais karaliaus buvo paskirtas Poznanės pakamariu. Kartu su savo tėvu dalyvavo mūšiuose su sukilusiais Ukrainos kazokais ir švedais, vadovaudamas šarvuotai vėliavai Karūnos armijoje.
1661 metais Janas Opalinskis buvo paskirtas komisaru sienų nustatymui tarp Lenkijos, Silezijos, Brandenburgo ir Pomeranijos, o 1662 metais seimas išrinko jį deryboms su konfederaciją sudariusiais kariais.
1664 metais Janas Opalinskis buvo paskirtas Inovroclavo vaivada, o 1665 metais tapo Kališo vaivada, 1678 metais – Didžiosios Lenkijos generalinis seniūnas ir Brest-Kujavijos vaivada. Jurgio Sebastijono Liubomirskio rokošo metu išsaugojo ištikimybę karaliaus partijai. Pasisakė taip pat monarcho pusėje prieš opoziciją, ruošusią valstybinį perversmą karaliaus Mykolo Kaributo Višnioveckio valdymo metu.
1672 metais, nežiūrint į magnatiškos konfederacijos akto pasirašymą, Janas Opalinskis atsidūrė karaliaus Mykolo Kaributo Višnioveckio pusėje netoli Golombovo ir Liublino. Golumbovo konfederacijoje nesuvaidino didelio vaidmens, bet buvo paskirtas komisaru karaliaus iždo atidarymui.
1673 metais Janas Opalinskis dalyvavo Jono Sobieskio Chotyno mūšyje prieš turkus-osmanus, kaip apdovanojimą gaudamas Mendzižeco, Konino ir Odolianuvo seniūnijas.
Ravičiuje įkūrė pranciškonų reformatų vienuolyną ir Šventos Trejybės cerkvę Osečne.
Mirė 1684 m. vasario 18 d.
Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Buvo vedęs Sofiją Pšijemską, Gniezno kašteliono dukterį, kuri mirė apie 1692 metus. Santuoka buvo bevaikė.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Antoni Gąsiorowski, Jerzy Topolski [red.]: Wielkopolski Słownik Biograficzny. Warszawa-Poznań: Państwowe Wydawnictwo Naukowe, 1981, s. 530. ISBN 83-01-02722-3.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Andžejus Grudzinskis |
 1655–1678 |
Po to: Zigmuntas Dzialynskis |