Jamgurčis
Jamgurčis – Astrachanės chanas 1546–1547, 1549–1550 ir 1552–1554 m.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kilęs iš Čingizidų dinastijos šakos Tukatimuridų giminės Achmatovičių. Tiumenės chano Murtazos anūkas, Berdibeko sūnus.
1546 m., remiamas Nogajų Ordos, nuvertė savo dėdę Astrachanės chaną Ak Kubeką ir užėmė sostą.
Netrukus (1547 m.) jį nuvertė Krymo chanas Sahibas I Girėjus, atkūręs Ak Kubeko valdžią. Jamgurčis pabėgo į Nogajų Ordą. Susilaukęs paramos, 1549 m. jis nuvertė Ak Kubeką, su kuriuo kovojo iki 1550 m. Į sostą pretendavo ir Dervišas Ali. Jamgurčis netrukus buvo nuverstas. 1551 m. jis sugavo ir apiplėšė Maskvos pasiuntinį.
1552 m. remiamas Nogajų Ordos, su Jusufo Bėjaus pagalba, atgavo valdžią. Siuntė pasiuntinį į Maskvą, pas carą Ivaną IV, tačiau pastarasis nusprendė paremti Dervišą Ali.
1553 m. Dervišas Ali padedamas Maskvos šaulių ir Ismailo Mirzos, užėmė Hadžitarchaną. Jamgurčis patyrė keletą pralaimėjimų Volgos žiotyse, sumuštas netoli Saraibatu. Vėliau jis pradėjo veikti kartu su Jusufo Bėjaus sūnumis, kuriuos palaikė Krymo chanas Devletas I Girėjus.
1555 m. žuvo viename iš susirėmimų su kazokais, o šeima buvo sugauta ir išsiųsta pas carą į nelaisvę.
Taip pat skaitykite
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Henry Hoyle Howorth, History of the Mongols from the 9th to the 19th Century: The So-Called Tartars of Russia and Central Asia, Cosimo, Inc., 2008
- Почекаев, Р. Ю. Цари ордынские. СПб., Евразия, 2010. ISBN 978-5-918-52010-9
- Ludwig Steindorff, Religion und Integration im Moskauer Russland: Konzepte und Praktiken, Potentiale und Grenzen 14.-17. Jahrhundert, Otto Harrassowitz Verlag, 2010. (ISBN 3447061162)
- Сафаргалиев М. Г. Заметки об Астраханском ханстве // Сборник статей преподавателей Мордовского государственного педагогического университета. Саранск, 1952
- Османская империя и страны Центральной, Восточной и Юго-Восточной Европы в XV–XVI вв. М., 1984.
- Похлёбкин В. В. Татары и Русь. Глава 3. — Москва. «Международные отношения» 2000 г.
- Идрисов Ю. М. Тюменское владение между Волгой и Кавказом: рождение и гибель государства//Средневековые тюрко-татарськие государства. № 6. 2014 — С.80—83
- Почекаев Р. Ю. Цари ордынские. Биографии ханов и правителей Золотой Орды. — СПб.: Евразия, 2010. — 408 с. — ISBN 978-5-91852-010-9.
- Astrachanės chanatas Archyvuota kopija 2009-02-06 iš Wayback Machine projekto.
- Обретение Астрахани Archyvuota kopija 2017-01-16 iš Wayback Machine projekto.. Pagal P.H. Chlebnikovo medžiagą „Astrachanė senoje gadynėje“ (1907 m.)
Karališkieji titulai | ||
---|---|---|
Prieš tai: Ak Kubekas |
Astrachanės chanas 1544–1554 |
Po to: Dervišas Ali |